Skydinė darmera (Darmera peltata)

Kai labai norisi auginti brazilinę gunerą, bet negali, nes Lietuvoje jai per šalta, yra mažesnių pakaitalų.

 Nors skydinė darmera ne tokia įspūdinga, bet tinkamose sąlygose puikiai ir įdomiai atrodo.

Skydinė darmera (Darmera peltata)

 Sinonimai: Peltiphyllum peltatum, Saxifraga peltata. Taip pat vadinama indėnų rabarbaru, skėčių augalu.

Tėvynė: Šiaurės Amerikos pietvakariai.

Nurodoma 5-a atsparumo zona, bet sako, kad gerai auga ir Rytų Lietuvoje.

Balandžio-gegužės mėn. iš žemės pasirodo toks darinys:

Skydinė darmera (Darmera peltata)

Iš jo išauga aukštas skėtiškas žiedynas rausvais ar baltais žiedais:

Skydinė darmera (Darmera peltata)

Vėliau pasirodo dideli tamsiai žali apskriti lapai ir uždengia nudžiūvusius žiedynkočius. Lapas gali būti pusmetrio pločio, kai pakanka drėgmės - 1,5 m aukščio.

Skydinė darmera (Darmera peltata)

Geriausiai auga daliniame ar visiškame pavėsyje, drėgnoje vietoje. Tinka prie neišsenkančių vandens telkinių, šaknys sutvirtina tvenkinių krantus. Pavėsinguose gėlynuose sodinti toliau nuo medžių šaknų, nes per sausras net drėgnose vietose gali išdžiūti. Stiprūs šakniastiebiai išgyvena ir kitais metais darmera vėl žydi ir žaliuoja.

Taip buvo 2024 m. vasarą, kai ilgai nelijo ir antroje vasaros pusėje kai kurie upeliai išdžiūvo. Darmerų lapai nunyko, bet sekantį pavasarį vėl išaugo.

Šakniastiebiai tinkamomis sąlygomis gali ,,snausti" ir porą metų.

Skydinės darmeros (Darmera peltata) šakniastiebis

Žiedai ir lapai kartais nukenčia nuo vėlyvų šalnų, bet po kiek laiko išauga nauji lapai.

Darmeros dauginamos šakniastiebio dalimis ir sėklomis, bet savaiminių sėjinukų niekad neradau. Reiktų sėti į daigyklas ir pirmą žiemą laikyti šiltnamyje.

Rašoma, kad nulupti darmerų lapkočiai valgomi kaip šparagai, bet nebandžiau.

Darmeros, rodžersijos, astrantijos 'Star of Billion'

Derinti galima su panašias sąlygas mėgstančiomis daugiametėmis: astilbėmis, astrantijomis, sibiriniais vilkdalgiais, rodžersijomis, vingiorykštėmis, melsvėmis, plautėmis, paparčiais, purienomis, viksvomis.

Gerai dengia žemę, darmerų sąžalynuose po lapais sunkiai kas nors auga.

Darmeroms reikia daug erdvės, bet yra veislė 'Nana' mažiems sodams, užauganti iki 30 cm aukščio.

Iris Katharine's Gold

 Vis daugėja svogūninių vilkdalgių veislių, tad pavasariniuose gėlynuose galime pamatyti didesnę spalvų paletę.

Tas puikusis vilkdalgis Katharine Hodgkin turi sportą, labai panašų į motininį augalą, bet geltoną. Na, vardas viską pasako.

Iris Katharine's Gold

Sportą atskirai atrado du olandų augintojai.

Iris Katharine's Gold

Žydi, kol dar trūksta geltonos spalvos gamtoje, tad neprapuola tarp kiaulpienių žiedų.

Svogūnėlius sodinti rudenį maždaug 10 cm gylyje laidžioje dirvoje saulėtoje vietoje. Saugoti nuo šliužų.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Katharine's Gold

Norint ištęsto žydėjimo, galima sodinti į vazonus ir įnešti į šiltą patalpą pakaitomis. Nuotraukoje jau peržydėję vilkdalgių Katharine's Gold lapai (kairėje) ir vėliau šilčiau laikytas žydinčių vilkdalgių vazonas.

Pavasarinės svogūninės gėlės vazonuose

O apie vilkdalgius Katharine Hodgkin čia.

Iris Katharine Hodgkin

 Nors dažnai vadinamas tinkliniu vilkdalgiu (Iris reticulata), bet tai yra Iris histrioides ir Iris winogradowii hibridas. 

Iris Katharine Hodgkin

Kovo ar balandžio mėnesį šis vilkdalgis išaugina apie 10 cm aukščio stiebą su vienu dangaus mėlynumo žiedu. Apatiniai vainiklapiai su geltonomis dėmėmis, pataškytomis tamsiai mėlynais šlakais. Nuvytus žiedui išauga dvigubai aukštesni siauri žali lapai.

Tinklinis vilkdalgis Katharine Hodgkin

Iš tėvų paveldėjo abi spalvas - šviesiai mėlyną iš Iris histrioides, blyškiai gelsvą iš Iris winogradowii.

Žiedai stambesni nei tinklinių vilkdalgių. Taip pat veislė gerokai gyvybingesnė už daugelį tinklinių vilkdalgių.

Iris Katharine Hodgkin

Nors priskiriami 5-ai atšiaurumo zonai, kaip ir tinkliniai vilkdalgiai, bet atsparesni šaltoms žiemoms bei drėgmei.