Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

 Labai ryški viendienė dideliais, plačiais žiedais.

Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

Vasaržalė, todėl lengva auginti.

Kompaktiška, užauga iki 65 cm aukščio.

Kartais besiskleidžiant žiedui tamsūs raukti kraštai sukimba ir reikia juos atskirti.

Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

Retkarčiais užaugina pusiau pilnavidurius žiedus.

Sodinti derlingoje humusingoje dirvoje, kuri išlaiko drėgmę, bet neužmirksta žiemą. Pakenčia ilgesnius nepalaistymus.

Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

Šaknys sodinamos anksti pavasarį. Dauginamos, skirstomos, persodinamos pavasarį ir vasaros gale ar rudens pradžioje.

Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

Rašo, kad žydi pakartotinai, bet nemačiau. Reiktų sodinti saulėtoje vietoje, kurios mažai turiu.

Lelija (Lilium) Lady Alice

 Ir kokiai tik rūšiai nepriskiria šios lelijų veislės. Galima rasti pavadintą rytine, tigrine, miškine, vamzdžiažiedės ar Henrio hibridu.

Lelija (Lilium) Lady Alice

Visgi patikimesni šaltiniai rašo, kad tai Henrio lelijos (Lilium henryi) hibridas. Iš įvairiais būdais kryžmintos botaninės rūšies išvesta lengvai auginama veislė.

Plonas ir lankstus stiebas sunkiai nulaiko didžiulius žiedus, todėl leliją geriau paremti. Pasodinus šalia krūmų ar medžių, Lady Alice pati grakščiai įsipins tarp šakų.

Viršuje Henrio lelija (Lilium henryi), apačioje du Lady Alice žiedai

Aukštis - 1,5 m, kartais užauga ir iki 2 m.

Tamsesni ir šviesesni oranžiniai žiedlapių atspalviai subtiliai pereina į kreminę baltą spalvą. Žiedai nukreipti žemyn, šiek tiek užriestais į viršų žiedlapiais primena turkišką kepurę, bet mažiau panašūs į tiurbaną nei Henrio lelija (Lilium henryi) Atgal išlinkę žiedlapiai pilnai atidengia labai ilgus žiedadulkėmis padengtus kuokelius.

Lelija (Lilium) Lady Alice šeivamedyje (Sambucus nigra) Black Lace

Žiedai maždaug 10-15 cm skersmens.

Kvapas panašus į liepų žiedų, subtilus, ne toks ryškus kaip rytinių lelijų.

Žydi liepos mėnesį, kartais rugpjūčio pradžioje. Gali augti saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje. Auginant saulėkaitoje neišlaiko tokios ryškios spalvos.

Lelija (Lilium) Lady Alice

Tinka skynimui. Galima auginti vazone, jei yra tinkama žiemojimui vieta.

Rašoma, kad atspari šalčiui, bet 4-je zonoje patariama žiemai mulčiuoti. Man kelios iššalo arba užmirko 5 zonoje, tad likusias vazonuose įnešinėju į neperšalančią patalpą.

Lelijų (Lilium) Lady Alice svogūnai

Sodinti į gerai drenuojamą dirvožemį, kuriame laikosi pastovi drėgmė, tačiau ne per didelė, kad svogūnai nesupūtų. Sodinamos giliau nei kitos lelijos (20-25 cm).

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby

 Norint pavasarį įvairovės gėlyne, tiks šie smulkučiai ryškūs narcizai.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby

Gana nauja veislė 7-je narcizų grupėje.

Žydi vėlai, kartu su kiaulpienėmis, tad ne visur tiks.

Žydėjimo laikas priklauso nuo pavasario oro, jei ankstyvas ir labai karštas, tada pasirodys balandžio pabaigoje ir žydės visą gegužės mėnesį. Kartais dar žydi ir birželio pradžioje.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby

Geltoni žiedai su ryškiomis baltomis žymėmis nuo išorinių žiedlapių galiukų. Gali pasitaikyti ir beveik ištisai geltoni žiedai.

Jei tinka sąlygos, formuoja sąžalynus. Žemaūgiai, apie 15-20 cm, bet prisitaiko prie aplinkinių augalų. Iš svogūnėlio išaugina iki 4 žiedynkočių. Maloniai kvepia.

Lapai labai siauri. Gali augti vėjuotose vietose, lietus neišlaužo smulkių žiedynų.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby, melsvės (Hosta) First Frost

Kiek teko auginti miniatiūrinių narcizų, šie atspariausi. Gerai auga ir žydi Vidurio Lietuvoje, bet nesu tikra ar jiems patinka rytinėje dalyje, nes nurodomas atsparumas iki -23 laipsnių pagal Celsijų.

Pakankamai kompaktiški auginimui mažuose vazonuose ar loveliuose. Tinka skynimui.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby, melsvės, astrantijos, sibiriniai vilkdalgiai

Tarsi žvaigždėmis nusėtos melsvės (Hosta) First Frost. Geltoni žonkiliniai narcizai atkartoja melsvių lapakraščius. Projektuojant gėlyną dar nežinojau ar galėsiu sodinti svogūnines gėles jame, tad tarpus tarp melsvių palikau ne itin didelius. Bet šių narcizų svogūnėliai nedideli, tad įterpiant po metų melsvių šaknys nepasižeidė.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby, melsvės (Hosta) First Frost

Sodinti 10 cm gylyje spalio-lapkričio mėn. laidžioje derlingoje dirvoje. Mėgsta saulėtą vietą, bet auga ir daliniame pavėsyje.

Tręšti po žydėjimo, kol žali lapai.

Nuodingi, tad nedomina kiškių, stirnų ir pelėnų.

Linalapė tulpė (Tulipa linifolia)

 Nors viena žemiausių, bet savo raudoniu akį traukianti tulpė. Kas prisimena pionieriškus kaklaraiščiu, tai Tulipa linifolia žvilga saulėje taip pat.

Linalapė tulpė (Tulipa linifolia)

Tėvynė: Afganistanas, Iranas, Pamyro kalnai

Aukštis apie 20 cm

Nors per žiedus nesimato lapų, pavadintos linalapėmis (Tulipa linifolia).

Linalapė tulpė (Tulipa linifolia)

Dėl taksonominės ir nomenklatūros painiavos dažnai Tulipa linifolia priskiriama Batalinii grupei.

Linalapė tulpė (Tulipa linifolia)

Kai auga saulėtoje vietoje skurdokoje dirvoje, labai žema, siaurų lapų kraštai banguoti. Pasodinta daliniame pavėsyje geroje žemėje gali būti aukštesnė ir išlinkstanti.

Nuotraukoje gėlyno pakraščio fragmentas, visi žemi augalai besikeičiančiu spalviniu vaizdu nuo pavasario iki rudens: botaninės tulpės, krokai, botaniniai narcizai, katžolės, amsonijos.

Tulipa linifolia, Narcissus Elka, Nepeta x faassenii Junior Walker, Amsonia Blue Ice

Botaninės tulpės Whittallii

 Lietuviško vertimo šiai laukinei rūšinei tulpei nėra (tik siūlomas DI, kuriuo nepasitikiu), tad reiks rašyti lotyniškai. 

Tulipa whittallii yra tetraploidinis Tulipa orphanidea grupės klonas, tad laikoma, kad yra sinonimas.

Tulipa whittallii

Pavadinta Edward Whittall, kuris turėjo medelyną Turkijoje, vardu.

Aukštis 15-30 cm.

Sodinimo gylis maždaug 5 cm.

Žydi balandžio pabaigoje - gegužės pirmoje pusėje.

Tulipa whittallii  

Tulipa whittallii išsiskleidžia tik šviečiant saulei, tad jei pavasaris apniukęs, gali tekti ilgai laukti.

Žiedų vidus ryškiai oranžinis su tamsiu švytėjimu prie pagrindo, išorė rusva. Spalvos intensyvumas gali šiek tiek skirtis, jei pasodintos mažiau saulėtoje vietoje. Ne visi žiedai turi būdingą geltoną juostą per vainiklapio vidurį. Dulkinės beveik juodos iki geltonų žiedadulkių pasklidimo.

Tulipa whittallii, Tulipa Lucca

Smulkių botaninių tulpių gerbėjams ši rūšis gal labiau tinka, nei anksčiau aprašytoji tulpių veislė Lucca, nes abi žydi kartu su kiaulpienėmis, tad raudonų plytų spalvos Tulipa whittallii geriau matosi geltonoje pievoje. Aišku, tvarkinguose darželiuose tokios problemos nėra.

Tulipa whittallii 

Botaninės tulpės gerai natūralizuojasi, bet ir jų svogūnėlius mėgsta pelės. Tad, nors laukinių tulpių nereikia kasmet iškasinėti ir džiovinti, vis tiek sodinu į specialius krepšius ir vasarą iškasusi padedu saugioje tamsioje sausoje vietoje.