Purpurinė perilė

Dekoratyvi vienmetė, auginama kaip prieskoninis augalas, papuošia gėlyną ir daržo lysvę.
Dažniau auginama ne žalialapė perilė, o jos veislė Atropurpurea.

Krūminė perilė (Perilla frutescens) Atropurpurea

Žydėti pradeda vasaros gale, kartais vėsiomis vasaromis gali nespėti subrandinti sėklų.
Mėgstantiems gardinti patiekalus perilės lapais, reiktų turėti sėklų atsargų. Nors ji pati sėkmingai sėjasi, bet šaltomis besniegėmis žiemomis gali sėklos iššalti.

Perilės (Perilla frutescens) viršutiniai lapai pradeda garbanotis prieš žiedynų pasirodymą

Pavasarį dygsta gana vėlai. Kovo-balandžio mėnesiais galima pasisėti į dėžutes ir po šalnų išsodinti lauke. Arba rudenį pabarstyti sėklų prie dengiamų augalų. Tinka auginti lauko vazonuose. Savo aukštį virš pusmetrio pasiekia gana vėlai vasaros gale.
Po šiltų žiemų dygsta kaip įkyri piktžolė.

Krūminė perilė (Perilla frutescens) Atropurpurea

Gėlynuose auginama ne dėl smulkių žiedų, o dėl tamsios lapijos.
Geriausiai auga derlingoje laidžioje žemėje saulėtoje vietoje. Pakenčia dalinį pavėsį.
Perilėse mėgsta slėptis drugiai karpytūnės (Polygonia c-album).
Palikus periles neišrautas per žiemą, sėklų dėžutės gražiai šnara vėjyje. Dėl to garso perilės vadinamos ,,gyvate barškuole".

Krūminės perilės (Perilla frutescens) Atropurpurea žiedynas

Kad neužsisėtų ir šakotųsi, vasaros viduryje ar antroje pusėje nukirpti viršūnes.
Rytų Azijos virtuvėse naudojami žalialapių perilių lapai, iš sėklų spaudžiamas aliejus.
Maistui skanesni minkštesni lapai, nuskinti prieš žydėjimą. Perteklių galima išretinti ir panaudoti džiovintoms atsargoms.