Lelijų grožiui nėra abejingų. Atskira miškinių lelijų grupė turi savo gerbėjus. Natūralistiniams gėlynams jos tinkamiausios, taip pat mėgiamos etnografiniuose darželiuose.
![]() |
Įvairios miškinių lelijų (Lilium martagon) veislės |
![]() |
Miškinė lelija (Lilium martagon) Guinea Gold |
Žydi birželio-liepos mėnesį.
![]() |
Miškinė lelija (Lilium martagon) Claude Shride |
Nors nuodėmė valgyti gražias gėles, bet badmečiu galima virti laukinius rūšinių lelijų svogūnus, kurie turi krakmolo panašiai kaip bulvės. Liaudies medicinoje svogūnėliai vartojami atsikosėjimui skatinti, širdies ligoms malšinti. Nežinau ar veislės taip pat tam tinka, termiškai neapdorotas augalas nuodingas, patiems nesigydyti.
![]() |
Miškinė lelija (Lilium martagon) Manitoba Morning |
Auga šviesiuose lapuočių miškuose apydrėgnėje dirvoje.
![]() |
Miškinė lelija (Lilium martagon) |
Taip pat dauginti galima sėklomis, joms reikia šilto/šalto/šilto stratifikacijos ciklo, kurių kiekvienas po 2 mėnesius. Pasėjus žydi po 7-8 metų. Jei sėklomis dauginti veislines lelijas, nepaveldės savybių.
![]() |
Po tokio sugadinimo miškinės lelijos (Lilium martagon) tais metais gali nežydėti |
Vasarą lapus gadina lelijiniai čiuželiai (Lilioceris lilii).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą