Krokai, be kurių galima apsieiti. Ne todėl, kad jiems trūktų grožio, kaip tik jie dailūs, dideliais žiedais. Bet tik kai žydi.
 |
Puošnusis krokas (Crocus speciosus)
|
O sulaukti Lietuvoje saulėtų dienų spalio ir lapkričio mėnesiais ne kasmet pavyksta. Jei ir pasirodo saulė, tai gana trumpai, o pliaupiant lietui šie krokai neišsiskleidžia. Kartais taip ir prabūna susiglaudę kol užšąla. Kartais išdygusius nušaldo pirmosios šalnos, kartais žydinčius užsninga.
 |
Puošnusis krokas (Crocus speciosus)
|
Galima auginti vazonuose ir per šalnas įnešinėti į neperšalančią patalpą, po šalnų išnešti ir tikėtis saulėto rudens.
Puošnieji krokai panašūs į daržinius (Crocus sativus), todėl tyčia ar netyčia dažnai maišomi. Mažiau lepūs nei tie vadinami ,,šafraniniais". Purkos stambios ir ilgos kaip ,,šafraninių" krokų, bet ne tokios tamsios ir neiškrenta per žiedo šoną taip žemai. Taip pat nėra tamsios dėmės žiedo centre. Kvapas panašokas, bet silpnesnis.
 |
Puošniojo kroko (Crocus sativus) žiedo detalės
|
Kilę iš Turkijos ir Kaukazo. Vėlų rudenį pirma pasirodo žiedai, po to lapai. Lapai žaliuoja iki pavasario, jei nenušąla.
Aukštis apie 7-15 cm.
 |
Puošnusis krokas (Crocus speciosus)
|
Didelius žiedus dažnai suguldo rudeniniai lietūs.
Svogūnėlius kartais išnešioja lauko pelės ir pelėnai.
 |
Puošnieji krokai (Crocus speciosus) tarp vilnotųjų notrų ir katžolių
|
Svogūnėliai sodinami anksčiau nei didžioji dalis svogūninių augalų, kartu su vėlyviais ir kitais rudenį žydinčiais krokais, t.y. rugpjūčio mėnesį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą