2022 m. vasario 18 d., penktadienis

Vingiorykštė (Filipendula) Venusta

 Kas kvepia bijūnais liepos mėnesį?

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta, priekyje astilbės Straussenfeder
 
Vingiorykštė Venusta - stotingas augalas drėgnoms vietoms. Tinka natūralistiniams gėlynams. Geriau auga saulėtoje vietoje ar daliniame pavėsyje, bet reikia užtikrinti drėgmę visą sezoną.
Žydėti pradeda birželio gale, žydi beveik visą liepos mėnesį. Rugpjūčio mėnesį peržydėję žiedynai taip pat atrodo puošniai.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta rugpjūčio mėnesį
 
Išskyrus pievinę vingiorykštę (Filipendula vulgaris), visos kitos vingiorykštės auga drėgnoje dirvoje. Taip pat ir raudonosios vingiorykštės (Filipendula rubra) - aukščiausios iš visų. Panašios į pelkines vingiorykštes (Filipendula ulmaria), bet žiedai rausvi, ne balti.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta

Pakankamai drėgnoje vietoje gali viršyti 2 metrus. Nors aukštos, bet jų nereikia remti ir rišti.
Plinta palaipomis, bet ne agresyviai. Tinka auginti prie vandens. Atsparios šalčiui, bet nepakenčia sausros. Jei vidurvasarį nuo kaitros tapo nedekoratyvios, galima nupjauti iki žemės, dar spėja iki rudens atželti.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta

Mėgiama bičių. Kuo didesnis plotas užsodintas vingiorykštėmis, tuo plačiau sklinda jų malonus kvapas.

Raudonosios vingiorykštės (Filipendula rubra) Venusta

Dauginama skirstant kerą pavasarį.
Nors sėklų auginimas neįtakoja kitų metų žydėjimo, bet peržydėjusius žiedynus geriau nukirpti, kad nesisėtų, nes nauji augalai neatitiks veislės savybių. Pas mane visi savaiminiai sėjinukai žydėjo gana blyškiai.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta tarp juoduogio šeivamedžio Black Lace lapų

Stirnos ir kiškiai neėda. Šliužai atrodo irgi kol kas ne.





2022 m. vasario 7 d., pirmadienis

Astilboides tabularis

 Tobulas augalas drėgnam pavėsiui, nors kalbininkai dar nesugalvojo vertimo.

Astilboides tabularis

Tėvynė: Šiaurės Kinija, Šiaurės Korėja.
5 zona
Lapų aukštis: 80-90-120 cm (priklauso nuo augalo amžiaus ir sąlygų), lapo skersmuo gali siekti 1 m.
Žiedynų aukštis: 120-150-180 cm (priklauso nuo augalo amžiaus ir sąlygų).

Seniau, kol neišskyrė iš rodžersijų genties, vadinta Rodgersia tabularis. Dabar Astilboides gentyje tik viena rūšis - Astilboides tabularis.

Astilboides tabularis, toliau kaštonlapės rodžersijos (Rodgersia aesculifolia) lapai

Kad ir kokie puošnūs žiedynai, bet skydiški lapai įspūdingesni. Lapai panašūs į pakarpytus vandens lelijų lapus sausumoje, dėl jų ir išvarė iš rodžersijų bendrijos (dar dėl kuokelių skaičiaus). Žiedynai primena astilbes, todėl gavo Astilboides vardą. Astilboides žiedynų šluotos išlinksta kaip ,,strausinių" astilbių, bet daug stambesni ir tankesni.

Astilboides tabularis žiedynas, toliau žydi astilbės

Palyginimui greta augantys Astilboides tabularis ir kaštonlapė rodžersija. Kairiau Astilboides tabularis žiedynai dar tik kyla, o rodžersijos jau pilnai žydi.

Astilboides tabularis (kairėje), Rodgersia aesculifolia (dešinėje) už šluotelinės hortenzijos

Dygti Astilboides pradeda labai anksti, tad kartais pakanda pavasarinės šalnos. Prieš prognozuojamas šalnas reiktų pastatyti uždangas iš spygliuočių šakų ar palapinę iš agroplėvelės. Parinkus krūmais ar medžiais apsaugotą vietą, uždangų 5 zonoje neprireikia.
Taip pat parinkti nuo vidudienio saulės apsaugotą vietą, nes gali apdegti lapai.
Tinka sodinti pakrantėse ne saulėkaitoje ir saugoti nuo užmirkimo žiemą.

Jauni Astilboides tabularis lapai

Geroje vietoje nepersodinta gali augti dešimtmečius, bet reikia kasmet tręšti, kad nepasireikštų chlorozė (kai lapai gelsvėja, bet gyslos lieka žalios). Senstant augalui, gumbiškas stiebo pagrindas kyla vis aukščiau virš žemės paviršiaus, tad reikia užmulčiuoti kompostu. Žiemai papildomai mulčiuoti ir pridengti spygliuočių šakomis.

Dauginama pavasarį pjaustant šakniastiebį arba rudenį sėklomis, sėjant į vazonus ir stratifikuojant.