2024 m. vasario 26 d., pirmadienis

Astrantija Roma

Didžioji astrantija (Astrantia major) 'Roma' labai panaši į anksčiau aprašytas astrantijas 'Star of Beauty' ir 'Star of Fire', tik šviesesnė ir gerokai ištvermingesnė.

Astrantia major Roma

Kerai tvirti, nepasiduoda nei vėjui nei lietui. Ištveria saulėkaitą, bet sausrų metų reikia gausiai laistyti.

Astrantia Roma, Iris sibirica, Astilbe hybrid

Astrantija 'Roma' yra A.major 'Ruby Wedding' ir A.major. var.involucrata kryžminimo rezultatas.
Aukštis maždaug 60 cm. Žiedynkočiai žali, pažiedlapiai rausvi su truputį tamsesne juosta per vidurį, sendami šviesėja.

Astrantia major Roma (2018.06.07.)

Savaiminių sėjinukų nepastebėjau, gal todėl taip gausiai ir ilgai žydi. Norint pakartotinio žydėjimo, geriau nukirpti nelaukiant kol baigs žydėti visi skėtiniai žiedynai. Tačiau, jei pavasaris šaltas ir vėlyvas, geriau leisti žydėti vieną kartą ir kirpti tik prieš žiemą.

Hosta First Frost, Astrantia Roma, Iris sibirica Imperial Opal, I.sib. Sultan's Ruby

Dauginti skirstant kerą anksti pavasarį tik pradėjus dygti.

Astrantia major Roma (2020.07.17.)

Kaip ir visos astrantijos tinka skynimui ir sausoms puokštėms.



 

2024 m. vasario 24 d., šeštadienis

Astrantija Star of Billion

 Astrantija 'Star of Billion' mano akimis tinkamiausia natūralistiniams gėlynams iš Stars serijos.

Astrantia Star of Billion

Balti ar žalsvai balti žiedynai, žalsvumo suteikia tamsiai žali pažiedlapių galiukai.
Astrantijų 'Star of Billion' žiedynai rečiau išsidėstę, nors jų labai daug, bet nesudaro tokio vientiso balto kilimo kaip 'Star of Royals'.

Astrantia Sparkling Stars Pink, Astrantia Star of Billion, Darmera peltata, Astilbe

Kaip ir visos astrantijos žydi nuo gegužės mėnesio pabaigos, visą birželio mėnesį ir didesnę pusę liepos mėnesio. Nukirpus žydėjimo pabaigoje, žydi pakartotinai vasaros gale, rugsėjo mėnesį ir iki šalčių.

Astrantia Star of Billion, pakartotinis žydėjimas rugsėjo mėnesį.

Astrantija 'Star of Billion' aukštesnė už kitas astrantijas. Planuojant gėlyną reikia atsižvelgti ne tik į tai, kad nuo pat vasaros pradžios užaugs iki 75-90 cm aukščio. Pusę aukščio užima giliai karpyti žali lapai, jei nukirpsime peržydėjusius žiedynus, viduryje vasaros toje vietoje gali likti aukščių pražemėjimas. Reikia gerai apgalvoti kokius augalus sodinsime šalia. Bet galima ir nekirpti, jei netrukdo rusva peržydėjusių žiedynų spalva. Jeigu pavasaris vėluoja, tada antram žydėjimui net nelieka laiko.

Astrantia Star of Billion. Liepos mėn. pabaigoje dalis žiedynų jau runda.

Astrantijų neėda invaziniai šliužai, stirnos ir kiškiai, arba nei karto nemačiau.

Palyginimui kitos astrantijų veislės iš Stars serijos:

2024 m. vasario 17 d., šeštadienis

Astrantija Star of Fire

 Veislė sukurta 2003 m. ir dvejus metus dauginta audinių kultūromis Olandijoje, patentui pateikta 2007 m. 

Astrantia Star of Fire

Štai tokią palyginus naują veislę pavyko gauti 2017 m. Gėlyne auga 6 metus, nenyksta, bet ir neskuba plėstis. Sėjinukų nepastebėjau.

Astrantia Star of Fire

Atsparesnė vėjui ir lietui nei astrantija 'Star of Beauty'.


Astrantia Star of Fire

Vyno raudonumo žiedų spalva, žydėti pradeda gegužės pabaigoje, žydi visą birželio mėnesį ir liepos pradžioje. 
Tamsūs žiedkočiai ir viršutinė žiedynkočio dalis sukuria tamsesnį įspūdį už panašią astrantiją 'Star of Beauty'.
Astrantijos 'Star of Fire' aukštis apie 60 cm. Pasodintos tarp kupstinių šluotsmigių, žydėjimo metu gerai matomos. Kai žydi kupstinės šluotsmilgės, astrantijas paslepia.

Astrantia Star of Fire





2024 m. vasario 14 d., trečiadienis

Astrantija Star of Royals

 Projektuojant gėlynus reikia žinoti augalų aukštį. Naujų veislių astrantijų aprašymuose nurodomas labai skirtingas arba standartiškai 30-60 cm.

Astrantija 'Star of Royals' - žemiausia iš 'Sparkling Stars' serijos veislių (45-50 cm).

Astrantia Star of Royals

Beveik švariai balta, šiek tiek rausta žiedynams senstant. Pažiedlapių galiukų žalumas vos įžiūrimas, tad žiedynai atrodo baltesni nei kitos baltažiedės 'Star of Billion' veislės. Žiedkočiai ir žiedynkočiai žali.

Astrantia Star of Royals, Astilbe Inferno, Iris sibirica

Turbūt gerai augtų pamiškėje prie vėsaus upelio. Saulėtame gėlyne po kelių sėkmingo auginimo metų išnyko nuo karščio bangos, kaip ir 'Star of Beauty'. Labai gaila, nes žemų baltų astrantijų daugiau nežinau.

Astrantia Star of Royals, Astilbe, Sesleria autumnalis, Hosta Atlantis





2024 m. vasario 13 d., antradienis

Astrantija Star of Beauty

 Didžioji astrantija (Astrantia major) auga mūsų miškuose, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Yra išvesta daugybė viena už kitą gražesnių veislių, kurių galima įsigyti ir pas mus. Astrantijos mėgsta miško tipo sodus, bet gali augti ir saulėtoje vietoje, jei užteks drėgmės.

Astrantia Star of Beauty

'Star of Beauty' - raudonoji 'Sparkling Stars' serijos astrantija. Kai žiedynai sudaryti iš daugybės skirtingų atspalvių mažų žiedelių, iš tolo spalva sunkiai nusakoma, nei alyvinė, nei avietinė. Jauni žiedynai tamsesni, sendami pilkėja. Žiedkočiai ir žiedynkočiai žali.


Lyginant su kitomis astrantijų veislėmis, 'Star of Beauty' yra vidutinio aukščio (50-60cm), vidutinio dydžio žiedynais, bet spalva tamsesnė nei vidutinio rausvumo. Tačiau, jei reiktų rinktis tarp 'Star of Beauty' ir 'Roma', rinkčiausi pastarąją veislę, kuri atsparesnė, tvirtesniais kotais, ilgiau žydi. Tokia kelių metų patirtis, nes 'Star of Beauty' išnyko nuo karščio, kai vieną vasarą savaitėmis laikėsi daugiau nei +35 laipsniai pagal Celsijų. Nors daug lijo ir drėgmės pakako, bet būtent 'Star of Beauty' ir 'Star of Royals' sušuto. Dauguma jų savaiminių sėjinukų išliko.


Negausiai sėjasi, sėjinukai nepaveldi veislės savybių.
Lapus pažeidžia astrantijų minamusės. Pastebėjus pirmuosius lervų tunelius, lapus nuskinti.

Viščiukų medžioklė parke

 Kada ir lapė soti ir višta sveika?

Anglakalbiai valgomąją geltonpintę (Laetiporus sulphureus) vadina ,,chicken of the woods".

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Kai nenori lenktis grybui, galima rinkti geltonpintes. Vaisiakūniai daugiausia auga medžių kamienų kelminėje dalyje, sužalotose vietose. Grybauti galima nuo pavasario iki rudens.

Vidutinio amžiaus valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Kepta geltonpintė panašesnė į paukštieną, nei kokie baravykai ar pievagrybiai. Tik ne visas vaisiakūnis tinka žmogaus skrandžiui. Su grybiena besijungianti prie medžio kamieno esanti dalis yra kieta, jos paragavus gali dingti noras rinkti geltonpintes. Skanioji dalis lengvai atlūžta.

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus). Dešinėje nevalgoma kietoji dalis

Skirtingo amžiaus vaisiakūniai ruošiami ne vienodai. Senesni būna sausesni nei jauni. Taip pat minkštumas priklauso nuo oro kada rinkome - lietingomis dienomis vaisiakūniai greitai auga ir net žliugsi nuo sukaupto vandens.

Jauna valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Neišpjaustytas valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) vaisiakūnis. Jau ne itin skanus, bet gražus. Viršus: 

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Apačia: 

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

2024 m. vasario 12 d., pirmadienis

Bergenija Bach

 Nors esame pripratę prie širdžialapių bergenijų, kaip prie itin ištvermingų augalų, kai kurias veisles reikia pagloboti.

Bergenia 'Bach'

Viena tokių - baltai žydinti bergenija 'Bach'. Nelabai aukšta (apie 30-40 cm), visžalė kaip daugelis bergenijų, dažniausiai žaliais lapais. Nuo žemos temperatūros lapai patamsėja, purpuriniais kraštais būna iki žydėjimo. Žydint raudonis pereina į žiedynkočius ir žiedkočius.

Bergenia 'Bach'

Kol žiedai varpelio formos, žiedynkotis labai ryškus. Kai žiedai pilnai išsiskleidžia, žiedynkotis praranda ryškumą, tampa žalesnis. Lapai taip pat pažaliuoja.

Bergenia 'Bach'

Prieš daug metų pirkau tokiu pavadinimu ir buvau tikra, kad atitiko veislę. Paskutiniu metu internete randu gana skirtingų nuotraukų, visai nepanašių į mano turimą bergeniją. Net ir kai kuriuose aprašymuose pažymima rausva žiedų spalva.
Kai nebeaišku kuriais šaltiniais galima pasitikėti, remiuosi savo pirkimo dokumentais.
Tai išskirtinio grožio bergenija, gal todėl kaprizinga ir retai žydi.

Bergenija 'Bach'. Sendami žiedai rausvėja.

Kaip ir kitas bergenijas, atjauninti maždaug kas 3-5 metus, t.y. nupjauti senus lapus, išskirstyti šakniastiebius ir persodinti į naują puveningą žemę. Auginti daliniame pavėsyje, visada drėgnoje, bet neužmirkstančioje žemėje.
Saugoti nuo stirnų ir kiškių.




Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

 Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) atrodo lyg voveraitės ant medžių - ryškios, gražios, bet žudančios medį, kaip visi kempiniai.

Lietuvoje dažnai sutinkamas grybas, tik ne visų grybautojų vertinamas. Nemėgstantys lankytis miškuose, gali prisirinkti miestų parkuose.

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Dailieji geltonosios kempinės vaisiakūniai matomi medžio paviršiuj, o grybiena išplitusi visame kamiene, sukelia puvinį, suardo medieną, medis tampa neatsparus vėjams.

Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus)

Šiame parke prieš keletą metų valgomoji geltonpintė matėsi tik ant vieno medžio. Tai nereiškia, kad nebuvo daugiau pažeistų medžių, nes vaisiakūniai auga ne kasmet.

Jauni valgomosios geltonpintės vaisiakūniai (Laetiporus sulphureus)

2023 m. vasarą geltonpintėmis apkibusių ąžuolų buvo daugybė. Gal ir nieko keisto, nes parkas specialiai sendinamas.

Valgomosios geltonpintės likučiai, apačioje auga naujas vaisiakūnis (Laetiporus sulphureus)

Nupjaudami geltonpinčių vaisiakūnius grybautojai medžio jau neišgelbės, bet apsaugos kitus medžius nuo užkrato, nes nebebus sporų.

Apipjaustytos valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) ir invaziniai šliužai

Vaisiakūniai dažniausiai auga kamienų apačioje, lengvai pasiekiami žmonėms ir šliužams. Rečiau pasitaiko 3 metrų aukštyje, ten subręsta ir išbarsto sporas.

Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) vidutinio amžiaus vaisiakūnis



Tas pats valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) vaisiakūnis po 2 savaičių.





2023 m. spalio 26 d., ketvirtadienis

Kai svogūnines sodinti per anksti

 Ką daryti, jei prisipirkome pavasarį žydinčių svogūninių gėlių tinkamu laiku, bet žemė dar per šilta sodinimui?

Botaninių tulpių ir narcizų svogūnai. Juos galima anksčiau sodinti ir vasarą neiškasinėti.

Tradicinis laikas sodinti tulpes dažniausiai būna pirmas spalio mėnesio dešimtadienis. Bet šiais 2023 m. ruduo labai šiltas, trumpus atvėsimus keičia atšilimai. Ankstyvų šalnų nebuvo ir neatlaisvino vietos gėlynuose nuo vienmečių ir vasarinių geofitų.
Dauguma pavasarį žydinčių svogūninių sodinama, kai žemės temperatūra sodinimo gylyje apie +8 laipsnius (su išimtimis, pvz.: anksčiau sodinama snieguolės, margutės, narcizai, vėlyviai...). Kažin ar kas matuoja žemės šilumą, bet sodininkai nusprendė, kad tinkamas laikas, kai įjungia centrinį šildymą. Svogūnėliai dar turi spėti įsišaknyti iki būsimo įšalo.
Apie vėlyvą sodinimą ir ne tik, rašiau čia, tekste yra daugiau nuorodų.
Iki sodinimo svogūnus laikome sausai vėsioje patalpoje, nes kambaryje jie perdžius. Kvėpuojančiuose maišeliuose ar kitose talpose, kad nesupelytų ar nepradėtų leisti šaknų.
Jei svogūnų daug, o talkininkų nėra, tenka susiplanuoti darbus.

Vilkdalgių (Iris) svogūnėliai. Juos taip pat galima laikyti sausai iki sodinimo.

Kai šalti pradeda tik nuo Kalėdų, pasodinti spalio mėnesį svogūnėliai sudygsta ir sušalę supūna. Taip buvo jau ne vienerius metus. Po tokių pamokų neskubu sodinti, bet pasiruošiu iš anksto.

Į specialius krepšius (skirtus svogūninėms gėlėms) beriu sausą žemę sumaišytą su smėliu. Tiktų ir vienas smėlis, jei neišbyrėtų per plačias angas. Žemė naudojama sausa, kad svogūnai nepradėtų leisti šaknis.

Pavasarinių svogūninių sodinimas

Pražydinimui namuose ar terasoje sodinu į keramikinius vazonus, juos palaistau ir padedu vėsiai, kol kas iki šalčių lauke. Vėliau įnešiu į kambarį, kai norėsiu pražydinti anksčiau.

Narcizų sodinimas

Sodinant geriau naudoti įrankį ar pirštą (jei negaila), nes tiesiog grūdant po svogūno dugneliu susispaudžia žemė ir šaknims sunku augti, tada jos kelia svogūną į viršų.

Taip paruoštus svogūninių bokštus sustatau pastogėje ar po krūmais kur neužlyja.

Svogūninių sodinimas į krepšius ir vazonus

Kai atsiranda vietos gėlynuose ir ilgalaikės prognozės žada atšalimą, tada sudėlioju krepšius su svogūninėmis į kompostu pagerintas vietas ir gausiai palaistau.

2023 m. spalio 16 d., pirmadienis

Kaip sodinti puikiuosius bijūnus

 Puikieji bijūnai (Paeonia lactiflora), taip pat vadinami žoliniais, vienoje vietoje gali augti 20 metų ir ilgiau. Bet tai nereiškia, kad jie visą tą laiką bus gražūs. Mano močiutės prieš 80 metų sodinti bijūnai pasirodo kasmet virš žemės ir žydi, bet atrodo varganai. Kuo ilgiau bijūnas auga vienoje vietoje, tuo sunkiau jį iškasti ir išskirstyti. Atjauninimo laikas dar priklauso nuo veislės, ne visos vienodai augios ir ištvermingos.

Puikieji bijūnai geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, laidžioje, nerūgščioje dirvoje.

Geriausiai sodinti ir persodinti rugpjūčio gale - rugsėjo pradžioje, bijūnų ramybės metu. Bet oras skirtingais metais ne vienodas, tad ir persodinimo laikas varijuoja. Pvz. šiemet (2023 m.) bijūnus galėjau persodinti spalio pradžioje, nes buvo ilgai sausa ir šilta. Kai kasiau bijūnų šakniastiebius, lapai dar buvo žali, šakniastiebiai be jaunų siurbiamųjų šaknelių. Po šalto ilgo pavasario bijūnų vegetacija pasislinko. 

Bet drėgnomis vasaromis, kai rugpjūčio mėnesį lyja, bijūnai anksčiau pradeda auginti naujas šaknis.

Bijūnas (Paeonia lactiflora) Bowl of Beauty

Tada rizikinga iškasinėti ir dauginti, nes smulkios šaknelės nutrupa. Taip pat negerai susivėlinti sodinti, nes iki šalčių bijūnai turi užsiauginti naujas šakneles. Bet jei šaknis perkame, sodinimo laikas ne nuo mūsų priklauso.

Bijūnas iškastas 2016.09.02., kai buvo lietinga vasara. Matosi augančios naujos maitinančios šaknelės

Duobė kasama per dvi kastuvo plokštes gilyn ir į plotį. Jei žemė derlinga, galima duobę ruošti mažesnę, jei skurdi - gerokai didesnę, nes bijūnų šaknys gali siekti 1 metrą. Kuo užpildyti duobę taip pat nėra vieno recepto. Sunkiame priemolyje į duobės dugną dėti storą drenažinį sluoksnį iš žvyro ir skaldos, pilti kompostinę žemę sumaišytą su smėliu. Sodinant lengvame priesmėlyje, kompostinė žemė maišoma su moliu. Duobė ruošiama mėnuo prieš sodinimą, kad žemė spėtų susigulėti ir nereikėtų jos trypti. Šaknų zonoje beriama lėtai tirpstančių trąšų (pvz. Osmocote).

Jei nuolatinė vieta dar nesuplanuota, įsigyta bijūno šaknis neaiškios veislės ar labai maža, tada kasti duobę galima gerokai mažesnę, pagal šaknies dydį.

Labai svarbu žolinius bijūnus pasodinti tinkamame gylyje. Virš pumpurų turi būti 3-4 cm žemės sluoksnis.

Kokiame gylyje sodinti žolinius bijūnus

Pasodinus per giliai, puikusis bijūnas daug metų nežydės, o jei pumpurai bus virš žemės paviršiaus, žiemą nušals. Pasodinus palaistyti net lyjant, kad žemė priglustų prie šaknų.

Bijūnai, kaip ir svogūniniai augalai, nemėgsta mėšlo ir azotinių trąšų pertekliaus. Nuo jų gausiai lapoja ir serga puviniu.

Jei sodiname kerą stambiomis šaknimis su nenulaužytais šakniastiebiais, pirmais metais nebūtina tręšti, nes bijūnas naudoja šaknyse sukauptas maisto medžiagas. Kai kurie pardavėjai aplaužo šaknis, tada jau balandžio mėnesį reikia tręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais.

Žolinių bijūnų hibridai sodinami taip pat, o tarpsekcijiniai žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai (Itoh) sodinami giliau.




2023 m. rugpjūčio 6 d., sekmadienis

Fritillaria Green Eyes

 Sinonimai: Korolkowia sewerzowii, K. discolor.

 6 zonos augalas, žydi balandžio mėnesį, aukštis 30-90 cm.

Fritillaria sewerzowii Green Eyes

Šios margutės - subtilių spalvų mėgėjams ir galintiems gėlėms skirti daugiau laiko, nei tik pasodinti.

Fritillaria sewerzowii Green Eyes

Severtzovo margutės (lietuviško vertimo neradau) auga Centrinėje Azijoje.
Lapai pilkšvai žali, labai siauri, ilgi, auga statmenai stiebui.

Fritillaria sewerzowii Green Eyes

Žiedai panašios spalvos, tad iš tolo sunkiai įžiūrimi. Ryškesnė vidinė dalis, bet norint ją pamatyti, reikia atsigulti arba vazoną užkelti aukščiau. Arba auginti ant kalno, kur jos ir auga. Geriau matomi mažiau nusvirę žiedai viršūnėse.

Fritillaria sewerzowii Green Eyes

Skirtingos margučių rūšys reikalauja skirtingų auginimo sąlygų. Ši rūšis (Fritillaria sewerzowii) priskiriama B auginimo grupei. Daugiausiai drėgmės turi gauti pavasarį. Ramybės metu vasarą laikyti sausai. Žiemoti turi ne sausai, pastovioje temperatūroje. Todėl savo margutes sodinau į vazonus ir laikiau per žiemą patalpoje ne dėl šalčio, o dėl permainingų žiemų. Taip pat ir vasarą nepalieku lauke be priedangos.

Fritillaria severzowii Green Eyes. Šios margutės net dygsta ypatingai.

Leidžiant žydėti ir brandinti sėklas, sekančiais metais nežydi. Kasmet žydi tie svogūnai, kurių žiedynai skinami puokštėms.

Fritillaria severzowii Green Eyes. Vaza šiai margutei ne bet kokia tinka.

Neturi nemalonaus lapių kvapo, kaip daugiažiedės margutės.
Bet sėkladėžės įspūdingos, tad sausų puokščių mėgėjams verta leisti margučių svogūnams pramečiuoti.

Fritillaria severzowii Green Eyes. Sėkladėžės pilnos sėklų.