Fritillaria Green Eyes

 Sinonimai: Korolkowia sewerzowii, K. discolor.

 6 zonos augalas, žydi balandžio mėnesį, aukštis 30-90 cm.

Fritillaria sewerzowii Green Eyes

Šios margutės - subtilių spalvų mėgėjams ir galintiems gėlėms skirti daugiau laiko, nei tik pasodinti.

Fritillaria sewerzowii Green Eyes

Severtzovo margutės (lietuviško vertimo neradau) auga Centrinėje Azijoje.

Lapai pilkšvai žali, labai siauri, ilgi, auga statmenai stiebui.

Fritillaria sewerzowii Green Eyes

Žiedai panašios spalvos, tad iš tolo sunkiai įžiūrimi. Ryškesnė vidinė dalis, bet norint ją pamatyti, reikia atsigulti arba vazoną užkelti aukščiau. Arba auginti ant kalno, kur jos ir auga. Geriau matomi mažiau nusvirę žiedai viršūnėse.

Fritillaria sewerzowii Green Eyes

Skirtingos margučių rūšys reikalauja skirtingų auginimo sąlygų. Ši rūšis (Fritillaria sewerzowii) priskiriama B auginimo grupei. Daugiausiai drėgmės turi gauti pavasarį. Ramybės metu vasarą laikyti sausai. Žiemoti turi ne sausai, pastovioje temperatūroje. Todėl savo margutes sodinau į vazonus ir laikiau per žiemą patalpoje ne dėl šalčio, o dėl permainingų žiemų. Taip pat ir vasarą nepalieku lauke be priedangos.

Fritillaria severzowii Green Eyes. Šios margutės net dygsta ypatingai.

Leidžiant žydėti ir brandinti sėklas, sekančiais metais nežydi. Kasmet žydi tie svogūnai, kurių žiedynai skinami puokštėms.

Fritillaria severzowii Green Eyes. Vaza šiai margutei ne bet kokia tinka.

Neturi nemalonaus lapių kvapo, kaip daugiažiedės margutės.

Bet sėkladėžės įspūdingos, tad sausų puokščių mėgėjams verta leisti margučių svogūnams pramečiuoti.

Fritillaria severzowii Green Eyes. Sėkladėžės pilnos sėklų.

Scylė ar puškinija?

 Yra du dažnai painiojami pavasarį žydintys svogūniniai augalai: Miščenko scylė (Scilla mischtschenkoana, sin. Scilla tubergeniana, Othocallis mischtschenkoana ) ir scyliažiedė puškinija Puschkinia scilloides, sin. P. hyacinthoides).

Scyliažiedės puškinijos libaninis varietetas (Puschkinia scilloides var. libanotica)

Net kai kurie pardavėjai sumaišo, tad reikia patiems rasti skirtumus, norint žinoti ką auginate.

Miščenko scylė (Scilla mischtschenkoana), tinklinis vilkdalgis (Iris reticulata) 'Pixie'

Sibirines scyles (Scilla siberica) visi pažįsta, nes nuo jų pavasariais mėlynuoja ne tik gėlynai, bet ir parkai. Jų giminaitė sunkiai ištariamu pavadinimu žydi gerokai anksčiau, kovo gale-balandžio pradžioje. Kartais atrodo, kad žydėti pradeda dar po žeme kartu su botaniniais krokais.

Scilla mischtschenkoana, Crocus chrysanthus 'Prince Claus'

Vlkk lietuviško pavadinimo dar nepasiūlė, tai vadinu pagal rusų botaniko Pavel Misczenko pavardę, kurio garbei šią scylę taip pavadino.

Puškinijos žydi šiek tiek vėliau, kartu su pavasariniais krokais. Bet jei staigiai atšyla, tada visos pavasarinės gėlės sužydi vienu metu. Tiek Miščenko scylės, tiek puškinijos žydi baltais žiedais su mėlynais dryžiais. Pagrindinis skirtumas yra kuokelių forma. Scylės atrodo pasišiaušę, išsidraikę, nes  jų kuokeliai auga laisvai, o puškinijų suploti ir suaugę į vamzdelį, tarsi maži kubilėliai apgaubti vainiklapių. Dar skiriasi lapų forma, puškinijų auga statesni, apgaubę žiedynkotį. Puškinijos gausiai sėjasi.

Miščenko scyles (Scilla mischtschenkoana) galima auginti pievoje, spėja nudžiovinti lapus iki žolės pjovimo.

Ir scylės ir puškinijos nereiklios augimo sąlygoms, gali augti po lapuočiais medžiais drėgnose vietose. Galima auginti vazonuose.

Actinidia kolomikta 'Dr. Szymanowski'

 Kai reikia gražaus ir naudingo vijoklinio augalo terasoms ar pergolėms apauginti, puikus pasirinkimas yra aktinidijos. Lietuvoje lauke žiemoja dailiosios (Actinidia arguta), taip pat vadinamos smailialapėmis ir margalapės (Actinidia kolomikta), taip pat vadinamos rudosiomis.

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) Dr.Szymanowski

Abiejų rūšių didžioji dalis veislių yra dvinamės, t.y. reikia sodinti vyrišką augalą ir keletą moteriškų, norint vaisių.

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) Dr.Szymanowski

Yra išvestos ir savidulkės aktinidijų veislės, kurios tinka mažoms erdvėms. Ne todėl, kad auga mažesnės, o todėl, kad užtenka vieno augalo. Nors greta pasodinus du augalus, abu dera gausiau. Iš margalapių aktinidijų (Actinidia kolomikta) tokia yra 'Doctor Szymanowski'.

Margalapės aktinidijos žiedai (Actinidia kolomikta) Dr.Szymanowski

Savidulkių veislių stambios piestelės ir dulkinės.

Aktinidijos pradžioje lėtai auga, bet mažuose soduose tai tik privalumas. Gali užaugti 4 ar 10 metrų, priklauso nuo amžiaus ir kiek leisime. Margalapės aktinidijos gražiai žydi gegužės-birželio mėn., bet pasislėpę, pasigrožėjimui reikia pakelti šakas.

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) Dr.Szymanowski

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) Dr.Szymanowski augina tiek trispalvius lapus, tiek rudais kraštais.

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) Dr.Szymanowski

Margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) vaisius augina liepos mėnesį. Skonis panašus į parduotuvėse randamų kivių (Actinidia chinensis var.deliciosa), bet vaisiai daug mažesni, kiviais vadinti neišeina, nebent kiviukais. Neplaukuoti, tad nereikia lupti.

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) Dr.Szymanowski

Nokstant vaisiams lapai praranda margumą.

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) Dr.Szymanowski

Melsvės maistui. Gaminimas

 Artėja pavasaris, tuoj sužels mūsų melsvės.

Kaip susirinkti ar sumažinti melsvių perteklių, rašiau: 

Gilės medis: Melsvės maistui (gilesmedis.blogspot.com)

Gilės medis: Melsvės maistui. Auginimas (gilesmedis.blogspot.com)

Gilės medis: Melsvės maistui. Rinkimas (gilesmedis.blogspot.com)

Dabar kelios nuotraukos kaip gaminau.

Svieste kepti melsvių ūgliai (Urui)

Paprasčiausia surinkus ir gerai nuplovus jaunus melsvių ūglius įmaišyti į salotas.

Salotos su virta vištiena ir melsvių (Hosta) ūgliais

Termiškai neapdoroti melsvių ūgliai šiek tiek aitroko skonio, kaip kopūstai.

Kepa malta mėsa ir melsvių (Hosta) ūgliai

Melsvių lapuose yra saponinų ir kitų nuodingų junginių, bet verdant jų sumažėja. Yra šiek tiek kalcio oksalato, jei melsvės valgomos labai dideliais kiekiais, gali sukelti skrandžio sutrikimus. Bet melsvių, kaip ir rabarbarų bei špinatų, labai daug neprivalgysime.

Kepa kiaušinienė su jaunais melsvių (Hosta) lapais

Prieš kepant geriau trumpai apvirti pasūdytame vandenyje (1 ar 2 minutes, priklauso nuo ūglių dydžio), tada ne taip greitai apdega.

Verda melsvių (Hosta) ūgliai

Jei vien kepti svieste, tada uždengus keptuvę.

Kepa apvirti melsvių (Hosta) ūgliai

Vienu metu gaminti vienodo dydžio ūglius, kad tolygiau apkeptų.

Lapai taip pat tinka gaminimui, jei jie jauni arba auginti priedangoje. Suaugę lapai būna kieti ir plaušuoti.

Kepa ne geltonlapės veislės, o tamsoje augintos melsvės (Hosta) lapai

Melsvės maistui. Rinkimas

 Rytų Azijoje Urui vadina jaunus melsvių (Hosta) ūglius ir lapus. Tai yra vieni iš Sansai (pavasarinių laukinių daržovių) augalų.

Urui - skirtingų veislių melsvės (Hosta) iš gėlyno

Anksčiau melsves rinkdavo tik laukines kalnuose pavasarį, dabar augina šiltnamiuose ir parduoda jau žiemą. Lietuvoje tai dar nėra įprastas maistas, tik mėgėjai ragauja savo gėles.

Ankstesni tekstai apie auginimą, apie valgymą.

Urui - skirtingų veislių melsvių (Hosta) ūgliai

Turint rūsį ar šiltnamį, melsvių ūglius galima rinkti ir žiemą. Kuriais mėnesiais, priklauso nuo vidaus temperatūros. Labai ankstinti dygimą neverta, nes pjaunama pusė ar 2/3 melsvių kero, tai likę ūgliai turi gauti šviesos.

Lauke augančių melsvių rinkimas priklauso nuo oro sąlygų. Jei ilgai neišeina įšalas, nusikelia vėlesniam laikui, bet daugiausiai Urui prisirinkti galima gegužės mėnesį.

Urui dažniausiai vadinama Hosta montana ir Hosta sieboldiana, bet  maistui tinka ir kitos rūšys bei veislės.

Melsvės (Hosta) Captain's Adventure jauni ūgliai

Giliau žemėje augančių melsvių ūglių reikia ieškoti atsargiai prakapstant, kaip renkant smidrus (Asparagus). Jie būna baltesni ir traškesni.

Seni melsvių kerai iškyla į žemės paviršių, tad jau dygsta žali.

Melsvių (Hosta) Abiqua Moonbeam ūgliai

Ne visi melsvių ūgliai lengvai lūžta, tad iš anksto reikia pasiimti peilį.

Urui - stambiausieji ūgliai yra melsvių (Hosta) Elegans

Šiltnaminio melsvių auginimo būdo privalumas, kad ūgliai ir lapai auga švarūs. Jei rūsio temperatūra stabili, pjauti Urui galime ir birželio mėnesį.

Urui ir krapai. Taip šaldytuve išsilaiko apie savaitę.

Lauke vienu metu geriau prisirinkti kuo daugiau ūglių, nes sušilus orui ir po lietaus, melsvės labai greitai suželia ir netinka maistui.

Urui. Pamerktos melsvės šaldytuve išsilaiko dar ilgiau.

Verta auginti kuo įvairesnių melsvių ne tik dėl grožio, bet ir dėl skirtingo dygimo laiko.

Melsvės maistui. Auginimas

 ,,Daugiamečių salotų" (Rytų Azijoje melsvių ūglius vadina Urui) užsiauginti galima ne tik lauko gėlyne, bet ir rūsyje ar balkone.

Apie melsvių naudojimą maistui jau rašiau čia.

Urui - Melsvė (Hosta) Kiwi Full Monty vazone

Kad pavasarį turėtume ką skanauti, ruoštis reikia iš rudens. Vasaros gale ar rudens pradžioje perteklinius melsvių kerus perkelti į vazonus, palaistyti ir prieš šalčius įnešti į neperšalančią patalpą.

Urui - melsvių (Hosta) auginimas valgymui

Turint patalpą Urui pasiskinti galima ne tik anksčiau, bet ir vėliau nei lauke sudygusios ir sulapojusios.

Neturint neperšalančios patalpos vazonus ar lovelius su melsvių šaknimis galima palikti lauke. Geriausia pastogėje, kad žiemą nesikauptų vanduo. Jei nėra pastogės, vazonus ir lovelius lauke guldyti šonu, nes permainingomis žiemomis net po uždengimais juose laikosi vanduo.

Hosta Lakeside Banana Bay - ūgliai išbalinimui buvo užkasti lapais

Vienas iš vazonų žiemojimo būdų čia.

Jei yra šiltnamis, galima vazonus jame įkasti ar apkasti sausomis durpėmis.

Hosta Abiqua Moonbeam. Ūglius išpjoviau ne prie pagrindo, tad iš jų išaugo nauji lapai.

Pavasario pradžioje vazonus su miegančiomis melsvėmis galima parsinešti į kambarį ir šiltai užsiauginti traškių ūglių.

Urui - Hosta Love Pat

Nenorint apsisunkinti vazonų nešiojimais ir dangstymais, lauke augančias melsves pavasarį galima apkasti lapais, grikių lukštais ar uždengti apverstais vazonais. Tada ūgliai auga baltesni.

Urui - Hosta Lakeside Little Tuft

Galima ir nedengti, bet kai kurių veislių melsvės turi kartumo, tad žalios ne visiems patinka.

Allium Red Giant

 Visus karatavinių česnakų (Allium karataviense) privalumus susirinkusi veislė apgaulingu pavadinimu.

Allium karataviense Red Giant

Aukštis 15-20 cm

Žydi V-VI mėn.

5 zona

Svogūnėliai sodinami rudenį 12-15 cm gylyje, maždaug 10 cm tarpais saulėtoje vietoje laidžioje dirvoje.

Allium karataviense Red Giant

Karatavinių česnakų (Kara Tau česnakų) lapai labai platūs, melsvai žali, prie pat žemės, nenugelsta kol susiformuoja sėklos.

'Red Giant' dar gana nauja veilė, tad internete nuotraukų ne itin daug ir tos pačios nukopijuotos nuo vienos 'Red Giant Star'.

Allium karataviense Red Giant (2022.05.28.)

Džiaugiuosi, kad pirkau didelį kiekį svogūnų, nes jie ne visi ryškiai raudoni kaip reklaminėje nuotraukoje, tad būčiau nusivylusi gavusi vieną balzganą lyg nuskalbtą česnaką.

Allium karataviense Red Giant

Nors šios veislės česnakų malonus kvapas intensyvesnis būtent šviesesnių. Kuo blyškesni, tuo stipriau kvepia jazminais ir pakalnutėmis.

Allium karataviense Red Giant (2022.06.05.)

Tobulai tinka gėlynų pakraščiams ir auginimui vazonuose.

Kadangi česnakai ilsisi vasarą sausai, tai kaimynus parinkti nemėgstančius gausaus laistymo.

Allium karataviense Red Giant

Stirnos, kiškiai ir pelės neliečia, bet jei yra daug varnų, mėgsta išlesti vos susiformavusius žiedpumpurius. Taip pat vaizdą sugadina šliužai ir sraigės. Svogūnai nuodingi.

Allium karataviense Red Giant, Sesleria autumnalis

Margutė (Fritillaria) Sunset

 Dažniausiai auginamos oranžinės ir geltonos spalvos daugiažiedės margutės (Fritillaria imperialis).

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Sunset

Daugiažiedės margutės (Fritillaria imperialis) veislės Sunset varpelio formos žiedai taip pat tamsiai oranžiniai. Nuo kitų veislių skiriasi lapų ir stiebo spalva.

Iškart išdygusi ji atkreipia dėmesį savo tamsiais bronziniais lapais.

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Sunset

Augant lapų spalva kinta į rudai žalią ir tamsiai žalią, bronziniai išlieka tik galai, lapų karūna virš žiedų vainiko ir stiebas.

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Sunset

Sunset auginama taip pat kaip ir visos daugiažiedės margutės, t.y. saulėtoje vietoje derlingoje laidžioje dirvoje.

Sodinti į nuolatinę vietą, kad kuo rečiau reiktų persodinėti, nes trapios šaknys. Jei persodiname, tai kuo trumpiau laikome svogūną iškastą (ne taip kaip tulpes, kurių svogūnėliai džiovinami visą vasarą).

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Sunset

Kad užaugintų svogūną kitiems metams, peržydėjus nukerpame iki lapų. Kai lapai nuvysta, tada su visu stiebu kerpame iki žemės. Jei norime pasimerkti, taip pat kerpame žiedynkotį iki lapų.

Daugiažiedžių margučių veislės dauginamos dukteriniais svogūnais (kurių labai ilgai neužaugina) arba svogūnų žvynais (kaip lelijos).

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Sunset

Kaip ir kitas margutes puola šliužai, lelijiniai čiuželiai (Lilioceris lilii).

Nuo puvinio svogūnus saugoti parenkant teisingą vietą, sodinant į duobę aplink svogūną įpilti žvyro ar smėlio.