2024 m. kovo 7 d., ketvirtadienis

Medis, kurio nėra

 Tiksliau, medis pasodintas ir auga, bet tokios veislės neranda Google paieška ir nėra žinynuose.

Juodasis beržas (Betula nigra) rudenį

Pirktas juodasis beržas (Betula nigra) 'Pendula' panašiausias į juodojo beržo veislę 'Summer Cascade', galbūt pavadinimas pasimetė medelyne.
Kad ir kaip vadinasi, medis auga gerai, atrodo puikiai, nebijo nei užmirkimo nei sausrų.

Juodasis beržas (Betula nigra) pavasarį

Kitaip nei rūšinis juodasis beržas, šis svyrantis kerojasi daug lėčiau, tad tinka mažesnėms erdvėms.
2-3 metrus pasiekia 10 metų amžiaus, suaugęs gali siekti 6-8 m.
Žievė graži kaip ir rūšinio beržo.

Juodasis beržas (Betula nigra) pavasario pradžioje

Visos šakos, taip pat ir viršutinės, linksta arkomis į šonus. Apgenėjus apatines šakas galima pasidaryti nedidelę pavėsinę ar slėptuvę.

Juodasis beržas (Betula nigra) galbūt 'Summer Cascade'

Dar apie juoduosius beržus: https://gilesmedis.blogspot.com/2024/03/juodasis-berzas-betula-nigra.html




2024 m. kovo 1 d., penktadienis

Juodasis beržas (Betula nigra)

 Juodasis beržas anglakalbių vadinamas: river birch, red birch, black birch.

Sinonimas: Betula rubra

Tėvynė: Šiaurės Amerikos pietrytinė dalis

4 atsparumo zona

Aukštis: 15-25 m

Juodasis beržas (Betula nigra)

Projektuojant parką reikėjo parinkti drėgmei atsparius medžius, nes vieta labai šlapia žiemą, gana ilgai laikosi vanduo.
Juodieji beržai auga upių slėniuose ir pelkėtose vietose, tad tiko.
Auga greitai. Šis juodasis beržas pasodintas 2016 m. 150 cm aukščio iš C10 talpos vazono, 2020 m. jau atrodė taip: 

Juodasis beržas (Betula nigra)

Po poros metų paaugo ne tik į viršų, bet ir į plotį: 

Juodasis beržas (Betula nigra)

Lapai ryškiai žali, žvilgantys, apatinė pusė šviesesnė, balsvai plaukuota. Rudenį lapai geltoni.

Juodasis beržas (Betula nigra)

Labai graži juodųjų beržų pasišiaušusi liemens žievė, besilupanti didelėmis skiautėmis.
Norint žieve gėrėtis ne tik žiemą, kol nedengia lapai, galima apgenėti apatines šakas.

Juodasis beržas (Betula nigra)






2024 m. vasario 29 d., ketvirtadienis

Iris Frozen Planet

 Ledo spalvos nykštukai vilkdalgių gurmanams.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Frozen Planet

Vilkdalgiai (Iris reticulata) 'Frozen Planet' viena naujesnių veislių, Lietuvoje dar nepaplitusi. Viešiems gėlynams netinka, nes reikalauja didesnės priežiūros nei populiarieji 'Harmony'.

Apie tinklinius ir kitus svogūninius vilkdalgius reiks atskirai parašyti, o kol kas kai kurių žemų svogūninių vilkdalgių veislių apžvalga.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Frozen Planet

Veisėjas Edward Lievens kryžminimui naudojo I. 'Clairette' ir I. 'Springtime'.
Žiedai beveik balti su švelniu žydru atspalviu, panašūs į I. 'Painted Lady'.
Žydi kovo ir balandžio mėnesiais kartu su botaniniais krokais ar kiek vėliau, priklauso nuo buvusios žiemos ir pavasario orų.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Frozen Planet





2024 m. vasario 26 d., pirmadienis

Astrantija Roma

Didžioji astrantija (Astrantia major) 'Roma' labai panaši į anksčiau aprašytas astrantijas 'Star of Beauty' ir 'Star of Fire', tik šviesesnė ir gerokai ištvermingesnė.

Astrantia major Roma

Kerai tvirti, nepasiduoda nei vėjui nei lietui. Ištveria saulėkaitą, bet sausrų metų reikia gausiai laistyti.

Astrantia Roma, Iris sibirica, Astilbe hybrid

Astrantija 'Roma' yra A.major 'Ruby Wedding' ir A.major. var.involucrata kryžminimo rezultatas.
Aukštis maždaug 60 cm. Žiedynkočiai žali, pažiedlapiai rausvi su truputį tamsesne juosta per vidurį, sendami šviesėja.

Astrantia major Roma (2018.06.07.)

Savaiminių sėjinukų nepastebėjau, gal todėl taip gausiai ir ilgai žydi. Norint pakartotinio žydėjimo, geriau nukirpti nelaukiant kol baigs žydėti visi skėtiniai žiedynai. Tačiau, jei pavasaris šaltas ir vėlyvas, geriau leisti žydėti vieną kartą ir kirpti tik prieš žiemą.

Hosta First Frost, Astrantia Roma, Iris sibirica Imperial Opal, I.sib. Sultan's Ruby

Dauginti skirstant kerą anksti pavasarį tik pradėjus dygti.

Astrantia major Roma (2020.07.17.)

Kaip ir visos astrantijos tinka skynimui ir sausoms puokštėms.



 

2024 m. vasario 24 d., šeštadienis

Astrantija Star of Billion

 Astrantija 'Star of Billion' mano akimis tinkamiausia natūralistiniams gėlynams iš Stars serijos.

Astrantia Star of Billion

Balti ar žalsvai balti žiedynai, žalsvumo suteikia tamsiai žali pažiedlapių galiukai.
Astrantijų 'Star of Billion' žiedynai rečiau išsidėstę, nors jų labai daug, bet nesudaro tokio vientiso balto kilimo kaip 'Star of Royals'.

Astrantia Sparkling Stars Pink, Astrantia Star of Billion, Darmera peltata, Astilbe

Kaip ir visos astrantijos žydi nuo gegužės mėnesio pabaigos, visą birželio mėnesį ir didesnę pusę liepos mėnesio. Nukirpus žydėjimo pabaigoje, žydi pakartotinai vasaros gale, rugsėjo mėnesį ir iki šalčių.

Astrantia Star of Billion, pakartotinis žydėjimas rugsėjo mėnesį.

Astrantija 'Star of Billion' aukštesnė už kitas astrantijas. Planuojant gėlyną reikia atsižvelgti ne tik į tai, kad nuo pat vasaros pradžios užaugs iki 75-90 cm aukščio. Pusę aukščio užima giliai karpyti žali lapai, jei nukirpsime peržydėjusius žiedynus, viduryje vasaros toje vietoje gali likti aukščių pražemėjimas. Reikia gerai apgalvoti kokius augalus sodinsime šalia. Bet galima ir nekirpti, jei netrukdo rusva peržydėjusių žiedynų spalva. Jeigu pavasaris vėluoja, tada antram žydėjimui net nelieka laiko.

Astrantia Star of Billion. Liepos mėn. pabaigoje dalis žiedynų jau runda.

Astrantijų neėda invaziniai šliužai, stirnos ir kiškiai, arba nei karto nemačiau.

Palyginimui kitos astrantijų veislės iš Stars serijos:

2024 m. vasario 17 d., šeštadienis

Astrantija Star of Fire

 Veislė sukurta 2003 m. ir dvejus metus dauginta audinių kultūromis Olandijoje, patentui pateikta 2007 m. 

Astrantia Star of Fire

Štai tokią palyginus naują veislę pavyko gauti 2017 m. Gėlyne auga 6 metus, nenyksta, bet ir neskuba plėstis. Sėjinukų nepastebėjau.

Astrantia Star of Fire

Atsparesnė vėjui ir lietui nei astrantija 'Star of Beauty'.


Astrantia Star of Fire

Vyno raudonumo žiedų spalva, žydėti pradeda gegužės pabaigoje, žydi visą birželio mėnesį ir liepos pradžioje. 
Tamsūs žiedkočiai ir viršutinė žiedynkočio dalis sukuria tamsesnį įspūdį už panašią astrantiją 'Star of Beauty'.
Astrantijos 'Star of Fire' aukštis apie 60 cm. Pasodintos tarp kupstinių šluotsmigių, žydėjimo metu gerai matomos. Kai žydi kupstinės šluotsmilgės, astrantijas paslepia.

Astrantia Star of Fire





2024 m. vasario 14 d., trečiadienis

Astrantija Star of Royals

 Projektuojant gėlynus reikia žinoti augalų aukštį. Naujų veislių astrantijų aprašymuose nurodomas labai skirtingas arba standartiškai 30-60 cm.

Astrantija 'Star of Royals' - žemiausia iš 'Sparkling Stars' serijos veislių (45-50 cm).

Astrantia Star of Royals

Beveik švariai balta, šiek tiek rausta žiedynams senstant. Pažiedlapių galiukų žalumas vos įžiūrimas, tad žiedynai atrodo baltesni nei kitos baltažiedės 'Star of Billion' veislės. Žiedkočiai ir žiedynkočiai žali.

Astrantia Star of Royals, Astilbe Inferno, Iris sibirica

Turbūt gerai augtų pamiškėje prie vėsaus upelio. Saulėtame gėlyne po kelių sėkmingo auginimo metų išnyko nuo karščio bangos, kaip ir 'Star of Beauty'. Labai gaila, nes žemų baltų astrantijų daugiau nežinau.

Astrantia Star of Royals, Astilbe, Sesleria autumnalis, Hosta Atlantis





2024 m. vasario 13 d., antradienis

Astrantija Star of Beauty

 Didžioji astrantija (Astrantia major) auga mūsų miškuose, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Yra išvesta daugybė viena už kitą gražesnių veislių, kurių galima įsigyti ir pas mus. Astrantijos mėgsta miško tipo sodus, bet gali augti ir saulėtoje vietoje, jei užteks drėgmės.

Astrantia Star of Beauty

'Star of Beauty' - raudonoji 'Sparkling Stars' serijos astrantija. Kai žiedynai sudaryti iš daugybės skirtingų atspalvių mažų žiedelių, iš tolo spalva sunkiai nusakoma, nei alyvinė, nei avietinė. Jauni žiedynai tamsesni, sendami pilkėja. Žiedkočiai ir žiedynkočiai žali.


Lyginant su kitomis astrantijų veislėmis, 'Star of Beauty' yra vidutinio aukščio (50-60cm), vidutinio dydžio žiedynais, bet spalva tamsesnė nei vidutinio rausvumo. Tačiau, jei reiktų rinktis tarp 'Star of Beauty' ir 'Roma', rinkčiausi pastarąją veislę, kuri atsparesnė, tvirtesniais kotais, ilgiau žydi. Tokia kelių metų patirtis, nes 'Star of Beauty' išnyko nuo karščio, kai vieną vasarą savaitėmis laikėsi daugiau nei +35 laipsniai pagal Celsijų. Nors daug lijo ir drėgmės pakako, bet būtent 'Star of Beauty' ir 'Star of Royals' sušuto. Dauguma jų savaiminių sėjinukų išliko.


Negausiai sėjasi, sėjinukai nepaveldi veislės savybių.
Lapus pažeidžia astrantijų minamusės. Pastebėjus pirmuosius lervų tunelius, lapus nuskinti.

Viščiukų medžioklė parke

 Kada ir lapė soti ir višta sveika?

Anglakalbiai valgomąją geltonpintę (Laetiporus sulphureus) vadina ,,chicken of the woods".

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Kai nenori lenktis grybui, galima rinkti geltonpintes. Vaisiakūniai daugiausia auga medžių kamienų kelminėje dalyje, sužalotose vietose. Grybauti galima nuo pavasario iki rudens.

Vidutinio amžiaus valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Kepta geltonpintė panašesnė į paukštieną, nei kokie baravykai ar pievagrybiai. Tik ne visas vaisiakūnis tinka žmogaus skrandžiui. Su grybiena besijungianti prie medžio kamieno esanti dalis yra kieta, jos paragavus gali dingti noras rinkti geltonpintes. Skanioji dalis lengvai atlūžta.

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus). Dešinėje nevalgoma kietoji dalis

Skirtingo amžiaus vaisiakūniai ruošiami ne vienodai. Senesni būna sausesni nei jauni. Taip pat minkštumas priklauso nuo oro kada rinkome - lietingomis dienomis vaisiakūniai greitai auga ir net žliugsi nuo sukaupto vandens.

Jauna valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Neišpjaustytas valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) vaisiakūnis. Jau ne itin skanus, bet gražus. Viršus: 

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Apačia: 

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

2024 m. vasario 12 d., pirmadienis

Bergenija Bach

 Nors esame pripratę prie širdžialapių bergenijų, kaip prie itin ištvermingų augalų, kai kurias veisles reikia pagloboti.

Bergenia 'Bach'

Viena tokių - baltai žydinti bergenija 'Bach'. Nelabai aukšta (apie 30-40 cm), visžalė kaip daugelis bergenijų, dažniausiai žaliais lapais. Nuo žemos temperatūros lapai patamsėja, purpuriniais kraštais būna iki žydėjimo. Žydint raudonis pereina į žiedynkočius ir žiedkočius.

Bergenia 'Bach'

Kol žiedai varpelio formos, žiedynkotis labai ryškus. Kai žiedai pilnai išsiskleidžia, žiedynkotis praranda ryškumą, tampa žalesnis. Lapai taip pat pažaliuoja.

Bergenia 'Bach'

Prieš daug metų pirkau tokiu pavadinimu ir buvau tikra, kad atitiko veislę. Paskutiniu metu internete randu gana skirtingų nuotraukų, visai nepanašių į mano turimą bergeniją. Net ir kai kuriuose aprašymuose pažymima rausva žiedų spalva.
Kai nebeaišku kuriais šaltiniais galima pasitikėti, remiuosi savo pirkimo dokumentais.
Tai išskirtinio grožio bergenija, gal todėl kaprizinga ir retai žydi.

Bergenija 'Bach'. Sendami žiedai rausvėja.

Kaip ir kitas bergenijas, atjauninti maždaug kas 3-5 metus, t.y. nupjauti senus lapus, išskirstyti šakniastiebius ir persodinti į naują puveningą žemę. Auginti daliniame pavėsyje, visada drėgnoje, bet neužmirkstančioje žemėje.
Saugoti nuo stirnų ir kiškių.




Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

 Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) atrodo lyg voveraitės ant medžių - ryškios, gražios, bet žudančios medį, kaip visi kempiniai.

Lietuvoje dažnai sutinkamas grybas, tik ne visų grybautojų vertinamas. Nemėgstantys lankytis miškuose, gali prisirinkti miestų parkuose.

Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)

Dailieji geltonosios kempinės vaisiakūniai matomi medžio paviršiuj, o grybiena išplitusi visame kamiene, sukelia puvinį, suardo medieną, medis tampa neatsparus vėjams.

Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus)

Šiame parke prieš keletą metų valgomoji geltonpintė matėsi tik ant vieno medžio. Tai nereiškia, kad nebuvo daugiau pažeistų medžių, nes vaisiakūniai auga ne kasmet.

Jauni valgomosios geltonpintės vaisiakūniai (Laetiporus sulphureus)

2023 m. vasarą geltonpintėmis apkibusių ąžuolų buvo daugybė. Gal ir nieko keisto, nes parkas specialiai sendinamas.

Valgomosios geltonpintės likučiai, apačioje auga naujas vaisiakūnis (Laetiporus sulphureus)

Nupjaudami geltonpinčių vaisiakūnius grybautojai medžio jau neišgelbės, bet apsaugos kitus medžius nuo užkrato, nes nebebus sporų.

Apipjaustytos valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) ir invaziniai šliužai

Vaisiakūniai dažniausiai auga kamienų apačioje, lengvai pasiekiami žmonėms ir šliužams. Rečiau pasitaiko 3 metrų aukštyje, ten subręsta ir išbarsto sporas.

Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) vidutinio amžiaus vaisiakūnis



Tas pats valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) vaisiakūnis po 2 savaičių.





2023 m. spalio 26 d., ketvirtadienis

Kai svogūnines sodinti per anksti

 Ką daryti, jei prisipirkome pavasarį žydinčių svogūninių gėlių tinkamu laiku, bet žemė dar per šilta sodinimui?

Botaninių tulpių ir narcizų svogūnai. Juos galima anksčiau sodinti ir vasarą neiškasinėti.

Tradicinis laikas sodinti tulpes dažniausiai būna pirmas spalio mėnesio dešimtadienis. Bet šiais 2023 m. ruduo labai šiltas, trumpus atvėsimus keičia atšilimai. Ankstyvų šalnų nebuvo ir neatlaisvino vietos gėlynuose nuo vienmečių ir vasarinių geofitų.
Dauguma pavasarį žydinčių svogūninių sodinama, kai žemės temperatūra sodinimo gylyje apie +8 laipsnius (su išimtimis, pvz.: anksčiau sodinama snieguolės, margutės, narcizai, vėlyviai...). Kažin ar kas matuoja žemės šilumą, bet sodininkai nusprendė, kad tinkamas laikas, kai įjungia centrinį šildymą. Svogūnėliai dar turi spėti įsišaknyti iki būsimo įšalo.
Apie vėlyvą sodinimą ir ne tik, rašiau čia, tekste yra daugiau nuorodų.
Iki sodinimo svogūnus laikome sausai vėsioje patalpoje, nes kambaryje jie perdžius. Kvėpuojančiuose maišeliuose ar kitose talpose, kad nesupelytų ar nepradėtų leisti šaknų.
Jei svogūnų daug, o talkininkų nėra, tenka susiplanuoti darbus.

Vilkdalgių (Iris) svogūnėliai. Juos taip pat galima laikyti sausai iki sodinimo.

Kai šalti pradeda tik nuo Kalėdų, pasodinti spalio mėnesį svogūnėliai sudygsta ir sušalę supūna. Taip buvo jau ne vienerius metus. Po tokių pamokų neskubu sodinti, bet pasiruošiu iš anksto.

Į specialius krepšius (skirtus svogūninėms gėlėms) beriu sausą žemę sumaišytą su smėliu. Tiktų ir vienas smėlis, jei neišbyrėtų per plačias angas. Žemė naudojama sausa, kad svogūnai nepradėtų leisti šaknis.

Pavasarinių svogūninių sodinimas

Pražydinimui namuose ar terasoje sodinu į keramikinius vazonus, juos palaistau ir padedu vėsiai, kol kas iki šalčių lauke. Vėliau įnešiu į kambarį, kai norėsiu pražydinti anksčiau.

Narcizų sodinimas

Sodinant geriau naudoti įrankį ar pirštą (jei negaila), nes tiesiog grūdant po svogūno dugneliu susispaudžia žemė ir šaknims sunku augti, tada jos kelia svogūną į viršų.

Taip paruoštus svogūninių bokštus sustatau pastogėje ar po krūmais kur neužlyja.

Svogūninių sodinimas į krepšius ir vazonus

Kai atsiranda vietos gėlynuose ir ilgalaikės prognozės žada atšalimą, tada sudėlioju krepšius su svogūninėmis į kompostu pagerintas vietas ir gausiai palaistau.