2022 m. birželio 14 d., antradienis

Grobuonys ir jų aukos vienoje lėkštėje

 Kova už būvį ar natūrali atranka?

Kai gražiausias melsves skutais paverčia arba net iki žemės nuėda šliužai su sraigėmis, o veiksmingus moliuskocidus mėgėjams augintojams uždraudė, tada tenka ginti augalus kitais būdais.

Vienas iš jų - rinkimas. Surinkus reikia kažkur padėti. Seniau išveždavau į mišką arba nešdavau į parką. Vingiais, kad nerastų kelio atgal.

Surinktas vynuogines sraiges (Helix pomatia) galima skaniai paruošti (apie kitus žemės moliuskus net tokių minčių nėra). Tinka ir vegetarams. Gal kam nemalonu sraiges valyti, bet kas augino vaikus ar slaugė senelius, tai neturėtų gąsdinti. Kasdien plaunant ir maitinant miltais, nieko baisaus. Blogiau, kad galima priprasti kaip prie augintinių. Bet tada reikia prisiminti kaip atrodo sodas po jų invazijos.

Labai sotus maistas iš savo sodo.

Melsvių ūgliai sraigių padaže

Apie melsvių paruošimą čia.
Melsvių ūgliai trumpai apvirti pasūdytame vandenyje ir pakepinti svieste. Be prieskonių, jų visai nereikia.

Svieste apkepti melsvių ūgliai


3-5 dienas miltuose ganytos sraigės išverdamos be druskos. Maistui naudojamos jų kojos, kita dalis išmetama.

Virtų vynuoginių sraigių (Helix pomatia) mėsa


Vynuoginių sraigių (Helix pomatia) kriaukles naudoja vietoje indų, bet juos sunku pilnai išplauti. Aš svečių nevaišinau, tai nesivarginau kaišiojimais.

Sultinyje išvirtos ir svieste apkeptos sraigės su grietine ir lydytu sūreliu

Nors kojos vieno mažo kąsnio, bet man priimtiniau valgyti be sraigės vaizdo, tai pjaustau į 3-4 dalis. Gabaliukus troškinu grybų ar mėsos sultinyje su sviestu ir grietine.

Išvirtas su druska ir prieskoniais sraiges galima keletą dienų laikyti šaldytuve ir naudoti sumuštiniams ar kitiems patiekalams paskaninti.

Grikių košė, pomidorų padažas, virtos ir svieste apkeptos sraigės

Apie vynuoginių sraigių (Helix pomatia) ganymą teks rašyti atskirai, nes daug nuotraukų.




2022 m. kovo 24 d., ketvirtadienis

Tulbaghia violacea Variegata

 Nors atrodo kaip grakštus agapantas, bet valgomas kaip laiškinis česnakas. Kvapas taip pat česnakinis, margalapių silpnesnis nei žalialapių.

Tulbaghia violacea Variegata su kitais prieskoniniais augalais

Šeima: amariliniai (Amaryllidaceae)

Tėvynė: Pietų Afrika

Zona: 7

Aukštis: 30 - 60 cm

Tulbaghia violacea Variegata žiedai

Pavadinta Ryk Tulbagh, kuris buvo Gerosios Vilties kyšulio valdytojas, vardu.
Valgomi lapai ir žiedai, jei negaila.
Gali žydėti nuo pavasario iki rudens, jei patiks sąlygos. Gausiau žydi saulėtoje vietoje, bet gali ir daliniame pavėsyje.

Tulbaghia violacea Variegata lapai

Sodinti į derlingą laidų substratą. Pakenčia trumpalaikius išdžiūvimus. Taip pat gali augti šlapiai, tik ne žiemą.

Tulbaghia violacea Variegata

Kadangi neatsparus šalčiui, auginamas kaip vienmetis.
Norint turėti ilgai, tenka sodinti į vazonus ir įnešinėti į neperšalančią patalpą. Šiltame kambaryje jiems nepatinka. Geriau žiemoja vėsiame rūsyje ar laiptinėje.

Tulbaghia violacea Variegata

Auginant vazone, visžalis, jei laikomas šviesioje vietoje visus metus. Jei bus nešamas į tamsų rūsį, rudenį po truputį mažinti laistymą, žiemą nebelaistyti, leisti nudžiovinti lapus, tik šiek tiek kartais sudrėkinti žemę.
Kiškiai ir stirnos neliečia. Kenkėjų nepastebėjau.






2022 m. kovo 16 d., trečiadienis

Bijūnas (Paeonia) Sorbet

 Bijūnu kvepiantis bijūnas. Apetitą žadinantis savo žiedais, nes žydėjimo pradžioje jie tikrai panašūs į sorbetą.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet

Pabijojau aprašinėti šį bijūną, kai jis nesilaiko taisyklių. Nors jau seniai auginu, bet ne kasmet galiu tuo patikėti. Pirkau dėl žiedų dvispalviškumo, bet pradžioje nesulaukiau reklaminio vaizdo, tad jaučiausi apgauta. Laimei, nenumečiau kortelės.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet, abu žiedai Sorbet

Tikra didele deserto porcija tapo 2015 metais ir jau galėjo pozuoti nuotraukoms.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet

Kartais žiedai ne triaukščiai, bet plokštesni, lyg persikų kremas aviečių sorbeto lėkštėje.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet

Aukštis ir žiedų dydis labai svyruoja kasmet, tad negaliu konkrečiai aprašyti, todėl daugiau nuotraukų, nei teksto.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet


Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet

Žydėjimo pradžioje žiedai dvispalviai arba trispalviai su daug atspalvių. Persikų geltonis pereina į dramblio kaulo gelsvumą ir į baltą spalvą. Rausva spalva taip pat keičiasi nuo šviesiausios iki tamsių tarsi apnertų kraštelių. Tačiau, po savaitės neatpažinsite savo bijūno, geltonos spalvos nelieka, tik balta ir rausva.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet, tie patys žiedai po 6 dienų









2022 m. kovo 8 d., antradienis

Kai norisi ne rūgščios citrinos

 Ne visi gali valgyti rūgščiai, bet citrinas mėgsta. Tada galima rinktis citrinkvapius augalus. Panašiausias kvapas citrinžolių (Cymbopogon) ir citrininių verbenų (Aloysia citriodora).

Citrinžolės (Cymbopogon)

Citrinžolių galima pasisėti į vazonus, bet greitesnis užsiauginimas iš šakniastiebių. Jų būna pirkti prekybos centruose daržovių ir prieskonių skyriuose.
Vandenyje išleidžia šaknis, tada sodinama į vazonus su derlinga žeme arba tiesiai į gruntą praėjus šalnų pavojui.

Citrininė verbena (Lippia citriodora) Freshman

Apie citrininių verbenų auginimą jau rašiau čia.
Taip pat apie panaudojimą kepiniuose.

Šviežiais citrininių verbenų lapeliais galima ne tik puošti desertus, bet ir gausiai apibarstyti. Lapeliai pjaustomi, plėšomi arba karpomi.

Citrininė verbena (Lippia citriodora, Aloysia citriodora)

Salotoms tinkamesni jauni minkšti lapeliai.

Salotos su vištiena, sūriu ir citrinine verbena prieš užpilant padažą

Kiti citrinkvapiai augalai, kaip pvz. citrininės melisos, turi papildomų kvapų, kurie ne visiems patinka ir tinka.

Sumuštiniai su keptais pievagrybiais ir citrininėmis verbenomis

Citrinžolės ir citrininės verbenos yra šilumamėgės, tad retą žiemą Lietuvoje ištvertų.
Daugiametės, tad įneštos žiemojimui į patalpą, gali augti daugybę metų.





2022 m. vasario 18 d., penktadienis

Vingiorykštė (Filipendula) Venusta

 Kas kvepia bijūnais liepos mėnesį?

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta, priekyje astilbės Straussenfeder
 
Vingiorykštė Venusta - stotingas augalas drėgnoms vietoms. Tinka natūralistiniams gėlynams. Geriau auga saulėtoje vietoje ar daliniame pavėsyje, bet reikia užtikrinti drėgmę visą sezoną.
Žydėti pradeda birželio gale, žydi beveik visą liepos mėnesį. Rugpjūčio mėnesį peržydėję žiedynai taip pat atrodo puošniai.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta rugpjūčio mėnesį
 
Išskyrus pievinę vingiorykštę (Filipendula vulgaris), visos kitos vingiorykštės auga drėgnoje dirvoje. Taip pat ir raudonosios vingiorykštės (Filipendula rubra) - aukščiausios iš visų. Panašios į pelkines vingiorykštes (Filipendula ulmaria), bet žiedai rausvi, ne balti.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta

Pakankamai drėgnoje vietoje gali viršyti 2 metrus. Nors aukštos, bet jų nereikia remti ir rišti.
Plinta palaipomis, bet ne agresyviai. Tinka auginti prie vandens. Atsparios šalčiui, bet nepakenčia sausros. Jei vidurvasarį nuo kaitros tapo nedekoratyvios, galima nupjauti iki žemės, dar spėja iki rudens atželti.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta

Mėgiama bičių. Kuo didesnis plotas užsodintas vingiorykštėmis, tuo plačiau sklinda jų malonus kvapas.

Raudonosios vingiorykštės (Filipendula rubra) Venusta

Dauginama skirstant kerą pavasarį.
Nors sėklų auginimas neįtakoja kitų metų žydėjimo, bet peržydėjusius žiedynus geriau nukirpti, kad nesisėtų, nes nauji augalai neatitiks veislės savybių. Pas mane visi savaiminiai sėjinukai žydėjo gana blyškiai.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta tarp juoduogio šeivamedžio Black Lace lapų

Stirnos ir kiškiai neėda. Šliužai atrodo irgi kol kas ne.





2022 m. vasario 7 d., pirmadienis

Astilboides tabularis

 Tobulas augalas drėgnam pavėsiui, nors kalbininkai dar nesugalvojo vertimo.

Astilboides tabularis

Tėvynė: Šiaurės Kinija, Šiaurės Korėja.
5 zona
Lapų aukštis: 80-90-120 cm (priklauso nuo augalo amžiaus ir sąlygų), lapo skersmuo gali siekti 1 m.
Žiedynų aukštis: 120-150-180 cm (priklauso nuo augalo amžiaus ir sąlygų).

Seniau, kol neišskyrė iš rodžersijų genties, vadinta Rodgersia tabularis. Dabar Astilboides gentyje tik viena rūšis - Astilboides tabularis.

Astilboides tabularis, toliau kaštonlapės rodžersijos (Rodgersia aesculifolia) lapai

Kad ir kokie puošnūs žiedynai, bet skydiški lapai įspūdingesni. Lapai panašūs į pakarpytus vandens lelijų lapus sausumoje, dėl jų ir išvarė iš rodžersijų bendrijos (dar dėl kuokelių skaičiaus). Žiedynai primena astilbes, todėl gavo Astilboides vardą. Astilboides žiedynų šluotos išlinksta kaip ,,strausinių" astilbių, bet daug stambesni ir tankesni.

Astilboides tabularis žiedynas, toliau žydi astilbės

Palyginimui greta augantys Astilboides tabularis ir kaštonlapė rodžersija. Kairiau Astilboides tabularis žiedynai dar tik kyla, o rodžersijos jau pilnai žydi.

Astilboides tabularis (kairėje), Rodgersia aesculifolia (dešinėje) už šluotelinės hortenzijos

Dygti Astilboides pradeda labai anksti, tad kartais pakanda pavasarinės šalnos. Prieš prognozuojamas šalnas reiktų pastatyti uždangas iš spygliuočių šakų ar palapinę iš agroplėvelės. Parinkus krūmais ar medžiais apsaugotą vietą, uždangų 5 zonoje neprireikia.
Taip pat parinkti nuo vidudienio saulės apsaugotą vietą, nes gali apdegti lapai.
Tinka sodinti pakrantėse ne saulėkaitoje ir saugoti nuo užmirkimo žiemą.

Jauni Astilboides tabularis lapai

Geroje vietoje nepersodinta gali augti dešimtmečius, bet reikia kasmet tręšti, kad nepasireikštų chlorozė (kai lapai gelsvėja, bet gyslos lieka žalios). Senstant augalui, gumbiškas stiebo pagrindas kyla vis aukščiau virš žemės paviršiaus, tad reikia užmulčiuoti kompostu. Žiemai papildomai mulčiuoti ir pridengti spygliuočių šakomis.

Dauginama pavasarį pjaustant šakniastiebį arba rudenį sėklomis, sėjant į vazonus ir stratifikuojant.






2022 m. sausio 31 d., pirmadienis

Kodėl nekvepia jūsų peletrūnas

 Jeigu užsiauginote peletrūną iš sėklų, vadinasi tai vaistinis kietis (Artemisia dracunculus). Jis labai silpno kvapo ir kartokas.

Daug kvapnesnis yra sukultūrintas vaistinis kietis (Artemisia dracunculus var. sativa).

Vaistinis kietis, peletrūnas (Artemisia dracunculus var. sativa)

Kvapnusis peletrūnas Lietuvoje dažniau auginamas pajūrio zonoje. Gal todėl kartais vadinamas žemaitišku. Nors ne žemaičiai jį sukultūrino, bet ten rečiau iššąla. Dažniau vadinamas prancūzišku arba vokišku. Jau galima rasti prekyboje ne vieną kvapniojo peletrūno veislę.

Peletrūnas, vaistinis kietis (Artemisia dracunculus var. sativa) 'Baden Baden'

Tad jei norite nusipirkti kvapnųjį peletrūną, žiūrėkite, kad būtų parašyta 'Sativa'.
Vaistinį kietį (laukinį peletrūną), kuris ištvermingesnis ir dauginasi sėklomis, vadina rusišku.

Vaistinis kietis, laukinis peletrūnas (Artemisia dracunculus) rugpjūčio pradžioje

Kietis pavadintas graikų mėnulio ir medžioklės deivės Artemidės vardu. Lotyniškas epitetas kilo iš arabų kalbos. Jiems šaknys panašios į drakoną ar gyvatę. Į gyvatę gal ir panašios, bet nesutikau nei vieno panašaus į tas šaknis drakono.
Vaistinis kietis (Artemisia dracunculus) kilęs iš Azijos (Rytų Rusijos, Mongolijos).

Vaistinis kietis, laukinis peletrūnas (Artemisia dracunculus) rugpjūčio pabaigoje

Anglakalbiai vadina: French Tarragon, silky wormwood, tarragon.
Prancūzai: dragon, estragon.
Laukinis peletrūnas (Artemisia dracunculus) užauga 1,5 m, pas mane užaugo virš 2 metrų. Priskiriamas 4 atšiaurumo zonai.
Peletrūno daržinis varietetas (Artemisia dracunculus var. sativa) gerokai žemesnis - 60-80 cm. Auga 5,6 klimato zonoje.

Vaistinis kietis, laukinis peletrūnas (Artemisia dracunculus) žydi liepos - rugpjūčio mėn.

Kvapnusis peletrūnas (Artemisia dracunculus var. sativa) nežydi, o jei pražysta, tai žiedai sterilūs, todėl dauginamas šaknimis. Kerus skirstyti anksti pavasarį ir rudenį. Auginiais dauginti birželio - liepos mėn. Vienoje vietoje auga 4-5 metus, vėliau skirstomi. Rudenį nukirpti, žiemai pridengti. Gerai pasisodinti mažą šakelę į vazoną atsargai, kad išsaugoti per žiemą, jeigu yra kur laikyti.





2022 m. sausio 27 d., ketvirtadienis

Narcizai Rip Van Winkle

 Dar vienas geltonos spalvos pliūpsnis (jei rudenį pasisodinome) - narcizai Rip Van Winkle.

Narcizas (Narcissus) Rip Van Winkle

Ne visi patiki, kad tai narcizai, kažkam panašūs į chrizantemas, kažkam į pienes.

Narcizas (Narcissus) Rip Van Winkle

Daugeliui primena kiaulpienes tarp svogūnų laiškų, o pavasarį ir taip jų neatsiginame, tai kam tie narcizai? Bet narcizai taip agresyviai nesisėja ir auga ten, kur pasodinome.

Narcizai (Narcissus) Rip Van Winkle

Labai sena veislė. Pirmą kartą paminėti Airijoje 1884 m.
Priskirti 4-ai (pilnavidurių) grupei, bet galima rasti ir rūšinių (botaninių) narcizų grupėje, nes šios veislės sinonimas Narcissus minor var. pumilus Plenus.

Narcizai (Narcissus) Rip Van Winkle

Žemučiai (15-25 cm aukščio), tinka gėlyno pakraščiui. Nors stiebai trumpi, bet gali nenulaikyti sunkių žiedų. Geriau sodinti nuo vėjų apsaugotose vietose.
Tinka auginti vazonuose ankstyvam pražydinimui namuose.




2022 m. sausio 25 d., antradienis

Narcizai Sweet Pomponette

 Viduržiemis. Iki pavasario dar tokia pati pusė žiemos, bet ji pralekia daug greičiau, nei pirmoji. Nors žemės darbų visai nepasiilgau, bet jau iki silpnumo trūksta geltonos spalvos. Tai bent saulėtų narcizų nuotraukų pasižiūriu, kol svogūnėliai žemėje laukia starto.

Narcizas (Narcissus) Sweet Pomponette

Narcizai Sweet Pomponette nėra patys ankstyviausi iš narcizų, jie žydi maždaug per vidurį iš lauke auginamų (balandžio gale - gegužės pradžioje).
Veislė pristatyta 2015 metais.
Priklauso 4 grupei (pilnaviduriai).
Pilnaviduriai narcizai žydi ilgiau, nei tuščiaviduriai. Dėl to gali pramečiuoti, jei dirva nepakankamai derlinga. Dažnai stiebai neišlaiko sunkių žiedų ir lūžta. Tačiau šios veislės stiebai tvirti.

Narcizas (Narcissus) Sweet Pomponette

Medaus, citrinos geltonumo vainiklapiai mainosi su baltais ir grietinėlės gelsvumo. Toks pats ir kvapas.
Aukštis 40 - 50 cm.

Narcizai (Narcissus) Sweet Pomponette

Nuodingos visos dalys. Nors ir malonus kvapas, bet nesusigundo stirnos, kiškiai, pelės nei voverės. Tad galima drąsiai sodinti užmiesčio sodybose.
Svogūnėlius sunaikinti gali tik narcizinės musės ir drėgmės perteklius žiemą bei ramybės metu vasarą.




2022 m. sausio 21 d., penktadienis

Kukurdvelkių (Calvatia gigantea) paruoštukai

 Ar galima vienu grybu pamaitinti visą kaimą? Taip, jei grybas yra didysis kukurdvelkis, taip pat vadinamas didžiaja langermanija (Langermannia gigantea). Apie juos čia

Jei šeima didelė, taip pat visiems užteks ir dar liks kitai dienai. O kai šeima tik dviejų žmonių, tada reikia galvoti kaip tuos grybus saugiai pasidėti žiemai.

Supjaustytas didysis kukurdvelkis (Calvatia gigantea)

Be konservavimo ir džiovinimo dar yra šaldymas.
Nors didieji kukurdvelkiai išsilaiko šaldytuve beveik savaitę, geriau grybus kuo greičiau termiškai apdoroti.

Didieji kukurdvelkiai (Calvatia gigantea)

Prikepus daug kepsnių, jei neplanuojame artimiausiomis dienomis visus suvalgyti, perklojame vaškiniu popieriumi ir dedame porcijomis į šaldiklį.

Giant Puffball Mushroom

Šaldymui užtenka pabarstyti (nebūtinai) druska, prieskoniais ir kepti aliejuje. Kiaušinio plakinyje ir džiūvėsiuose apvolioti galima atitirpintus prieš patiekalų gamybą.

Makaronai, saulėje džiovintų pomidorų padažas, kukurdvelkių griežinėliai, sūris

Atitirpintus keptus kukurdvelkius vienus valgyti nelabai skanu, geriau įmaišyti į picas, troškinius, apkepus.

Ruošiamas karštas sumuštinis su kepto kukurdvelkio juostelėmis ir lydytu sūriu. Apačioje perilės lapai (Perilla frutescens Atropurpurea)

Trintuve susmulkintus ar sutrupintus didžiuosius kukurdvelkius pabarstyti druskos ir prieskonių mišiniu,

Puffball mushrooms

apkepti aliejuje,

Susmulkintas didysis kukurdvelkis (Calvatia gigantea)

sudėti vienkartinėmis porcijomis ir taip pat užšaldyti.
Tokius pabarstukus išėmus iš šaldiklio neatitirpintus berti į ruošiamas sriubas ar troškinius.