2022 m. liepos 31 d., sekmadienis

Sraigių (Helix pomatia) darinėjimas

 Apie vynuoginių sraigių (Helix pomatia) rinkimą ir ganymą čia.

Surinkus, pamaitinus, išvirus ir ištraukus sraiges iš kriauklių, lieka nemalonioji dalis, t.y. nevalgomos dalies atskyrimas.

Vynuoginė sraigė (Helix pomatia) be kriauklės, viršuje perpjauta

Maistui naudojama vynuoginės sraigės koja, galva ir padas, t.y. ta dalis, kuri matoma esant sraigei aktyviai. Tai, kas slepiama kriauklėje, nupjoviau ir išmečiau. Skaičiau, kad valgo ir inkstus, išmeta tik kepenis, kurios pačiame gale ir traukiant iš kriauklės dažnai pačios nutrūksta. Nebandžiau ir kažin ar bandysiu.

Vynuoginių sraigių darinėjimas

Atmetus sraigių vidurius, valgomos dalies lieka ne taip jau ir daug. kartais trečdalis, kartais mažiau.

Išdarinėtos vynuoginės sraigės (Helix pomatia)

Nuotraukos kairėje - valgoma dalis, kuri bus toliau ruošiama.
Dešinėje - vidaus organai išmetimui.
Per vidurį viršuje - balti lytiniai organai. Žinant sraigių vislumą, Kinijoje turėtų būti afrodiziakas. Netikrinau.

Nuplautos virtų sraigių (Helix pomatia) kojos

Jei nemalonu valgyti, galima kojas pasmulkinti, tada visai kaip grybai atrodo.

Virtos vynuoginės sraigės, Helix pomatia, Escargot, burgundiškos sraigės

Tokiame pavidale jau galima toliau virti ar kepti su druska ir mėgstamiausiais prieskoniais. Arba užšaldyti Kūčių vakarienei.




2022 m. liepos 23 d., šeštadienis

Helix pomatia arba kaip aš ploviau sraigėms užpakalius

 Internete daugiausiai receptai kaip atidaro konservuotų sraigių skardinę ir sumaišo sraiges su česnakiniu sviestu. Iš kur gauti sraigių, jei ne iš parduotuvės, mažiau informacijos.

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia)

Kadangi į Lietuvą vynuoginės sraigės (Helix pomatia) atvežtos jau prieš kelis šimtus metų ir iš dvarų parkų paplito plačiai, tai rasti nėra sunku. Pavasarį atšilus orui jos išlenda ne tik perdirbti vystančius tulpių lapus, bet ir suryti jaunus daigus.
Maistui sraigės renkamos iki liepos 1 d. Sako, vėliau jos būna kietos. Netikrinau.

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia)

Ganyti sraiges ar neganyti, nuomonės įvairios. Tik užberti druska ir iškart virti nebandžiau, nes manau, kad gali būti kietesnės. Juk sodininkai taip naikina šliužus ir sraiges, kad sudžiūtų. Be to, sraigės ėda ir ekskrementus, tad man maloniau valgyti apsivaliusius pilvakojus moliuskus.

Tad apie vynuoginių sraigių (Helix pomatia) ganymą miltuose.

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia)

Iš viso, be puodo, man prireikė trijų talpių indų. Vienas būtinai turi būti su dangčiu. Ganymui skirtas indas turi turėti angas šonuose arba viršuje. Naudojau kibirą su šonuose išgręžtomis skylėmis. Kažkada bandžiau aprišti indą dvigubu marlės sluoksniu, bet sraigės po truputį jį suėdė.
Antras indas su skylėmis dugne. Galima naudoti didelį vazoną.
Kadangi sraigės sodyboje, tai savaitgalis rinkimui, darbo dienos ganymui ir valymui, penktadienis virimui.

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia) prieš valymą, miltų šį kartą per daug

Plauti reikia kasdien, taip pat kaip ir maitinti. Nemėtyti, kad nepažeisti kiauto. Tokiu būdu visos sraigės lieka gyvos. Pradžioje plaudavau lauke su laistymo žarna, bet uodai parvarė į namus. Patogiau plauti vonioje.
Iš ganymo kibiro sraiges perkėliau į kiauradugnį kibirą. Pirmojo kibiro turinį su miltų likučiais surinkau tualetiniu popieriumi, kad neužsikimštų vonia. Į išplautą pirmąjį kibirą perkėliau nuvalytas ir gerai išpraustas sraiges, įpyliau ploną sluoksnį miltų, tvirtai užspaudžiau dangtį, pastačiau vėsioje tamsioje patalpoje iki kitos dienos.
Kartais užtenka 3 dienų ganymo miltuose, kartais reikia daugiau.

Gaminimo dieną pasiruošiau didelį puodą su verdančiu vandeniu ir dar didesnį kibirą perpylimui.
Į verdantį vandenį metame sraiges. Nepaliekame puodo be priežiūros, nes vanduo greitai užputoja ir išbėga.

Vynuoginių sraigių (Helix pomatia) virimas

Verdame BE DRUSKOS! Tik su prieskoniais (česnako skiltele, lauro lapais, pipirais...).
Užtenka pavirti 5-10 min, bet galima ir ilgiau.
Trečiąjį ne kiaurą kibirą pripilu iki pusės šalto vandens, tada į jį suverčiu išvirtas sraiges su visu vandeniu. Jame daug sutrauktų gleivių, todėl išgriebusi sraiges skystį išpilu į unitazą.

Virtų vynuoginių sraigių (Helix pomatia) plovimas

Kai viriau sraiges tik vieną kartą, jautėsi samanų ir žemės kvapas. Todėl kitus kartus virdavau po tris kartus. Kiekvieną kartą be druskos, bet su prieskoniais (česnaku, lauro lapais, juozažole, muskato riešutu...).

Vynuoginių sraigių (Helix pomatia) virimas

Galiausiai turime puodą sraigių kriauklėse iš kurių reikia išimti kūnus.

Virtos vynuoginės sraigės (Helix pomatia)

Jie lengvai išsisuka siaura šakute ar dantų krapštuku. Nupjauname valgomą dalį, dar perplauname ir troškiname ar kitaip ruošiame jau su druska ir įvairiausiais prieskoniais. Tęsinys jau anksčiau aprašytas čia.

Dar vienas patarimas: suskaičiuokite sraiges pačioje pradžioje, nes jei pabėgs, žinosite kiek jų ieškoti po lova, lovoje ar ant mylimiausio kaktuso.

Vynuoginių sraigių (Helix pomatia) lenktynės















2022 m. birželio 14 d., antradienis

Grobuonys ir jų aukos vienoje lėkštėje

 Kova už būvį ar natūrali atranka?

Kai gražiausias melsves skutais paverčia arba net iki žemės nuėda šliužai su sraigėmis, o veiksmingus moliuskocidus mėgėjams augintojams uždraudė, tada tenka ginti augalus kitais būdais.

Vienas iš jų - rinkimas. Surinkus reikia kažkur padėti. Seniau išveždavau į mišką arba nešdavau į parką. Vingiais, kad nerastų kelio atgal.

Surinktas vynuogines sraiges (Helix pomatia) galima skaniai paruošti (apie kitus žemės moliuskus net tokių minčių nėra). Tinka ir vegetarams. Gal kam nemalonu sraiges valyti, bet kas augino vaikus ar slaugė senelius, tai neturėtų gąsdinti. Kasdien plaunant ir maitinant miltais, nieko baisaus. Blogiau, kad galima priprasti kaip prie augintinių. Bet tada reikia prisiminti kaip atrodo sodas po jų invazijos.

Labai sotus maistas iš savo sodo.

Melsvių ūgliai sraigių padaže

Apie melsvių paruošimą čia.
Melsvių ūgliai trumpai apvirti pasūdytame vandenyje ir pakepinti svieste. Be prieskonių, jų visai nereikia.

Svieste apkepti melsvių ūgliai


3-5 dienas miltuose ganytos sraigės išverdamos be druskos. Maistui naudojamos jų kojos, kita dalis išmetama.

Virtų vynuoginių sraigių (Helix pomatia) mėsa


Vynuoginių sraigių (Helix pomatia) kriaukles naudoja vietoje indų, bet juos sunku pilnai išplauti. Aš svečių nevaišinau, tai nesivarginau kaišiojimais.

Sultinyje išvirtos ir svieste apkeptos sraigės su grietine ir lydytu sūreliu

Nors kojos vieno mažo kąsnio, bet man priimtiniau valgyti be sraigės vaizdo, tai pjaustau į 3-4 dalis. Gabaliukus troškinu grybų ar mėsos sultinyje su sviestu ir grietine.

Išvirtas su druska ir prieskoniais sraiges galima keletą dienų laikyti šaldytuve ir naudoti sumuštiniams ar kitiems patiekalams paskaninti.

Grikių košė, pomidorų padažas, virtos ir svieste apkeptos sraigės

Apie vynuoginių sraigių (Helix pomatia) ganymą teks rašyti atskirai, nes daug nuotraukų.




2022 m. kovo 24 d., ketvirtadienis

Tulbaghia violacea Variegata

 Nors atrodo kaip grakštus agapantas, bet valgomas kaip laiškinis česnakas. Kvapas taip pat česnakinis, margalapių silpnesnis nei žalialapių.

Tulbaghia violacea Variegata su kitais prieskoniniais augalais

Šeima: amariliniai (Amaryllidaceae)

Tėvynė: Pietų Afrika

Zona: 7

Aukštis: 30 - 60 cm

Tulbaghia violacea Variegata žiedai

Pavadinta Ryk Tulbagh, kuris buvo Gerosios Vilties kyšulio valdytojas, vardu.
Valgomi lapai ir žiedai, jei negaila.
Gali žydėti nuo pavasario iki rudens, jei patiks sąlygos. Gausiau žydi saulėtoje vietoje, bet gali ir daliniame pavėsyje.

Tulbaghia violacea Variegata lapai

Sodinti į derlingą laidų substratą. Pakenčia trumpalaikius išdžiūvimus. Taip pat gali augti šlapiai, tik ne žiemą.

Tulbaghia violacea Variegata

Kadangi neatsparus šalčiui, auginamas kaip vienmetis.
Norint turėti ilgai, tenka sodinti į vazonus ir įnešinėti į neperšalančią patalpą. Šiltame kambaryje jiems nepatinka. Geriau žiemoja vėsiame rūsyje ar laiptinėje.

Tulbaghia violacea Variegata

Auginant vazone, visžalis, jei laikomas šviesioje vietoje visus metus. Jei bus nešamas į tamsų rūsį, rudenį po truputį mažinti laistymą, žiemą nebelaistyti, leisti nudžiovinti lapus, tik šiek tiek kartais sudrėkinti žemę.
Kiškiai ir stirnos neliečia. Kenkėjų nepastebėjau.






2022 m. kovo 16 d., trečiadienis

Bijūnas (Paeonia) Sorbet

 Bijūnu kvepiantis bijūnas. Apetitą žadinantis savo žiedais, nes žydėjimo pradžioje jie tikrai panašūs į sorbetą.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet

Pabijojau aprašinėti šį bijūną, kai jis nesilaiko taisyklių. Nors jau seniai auginu, bet ne kasmet galiu tuo patikėti. Pirkau dėl žiedų dvispalviškumo, bet pradžioje nesulaukiau reklaminio vaizdo, tad jaučiausi apgauta. Laimei, nenumečiau kortelės.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet, abu žiedai Sorbet

Tikra didele deserto porcija tapo 2015 metais ir jau galėjo pozuoti nuotraukoms.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet

Kartais žiedai ne triaukščiai, bet plokštesni, lyg persikų kremas aviečių sorbeto lėkštėje.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet

Aukštis ir žiedų dydis labai svyruoja kasmet, tad negaliu konkrečiai aprašyti, todėl daugiau nuotraukų, nei teksto.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet


Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet

Žydėjimo pradžioje žiedai dvispalviai arba trispalviai su daug atspalvių. Persikų geltonis pereina į dramblio kaulo gelsvumą ir į baltą spalvą. Rausva spalva taip pat keičiasi nuo šviesiausios iki tamsių tarsi apnertų kraštelių. Tačiau, po savaitės neatpažinsite savo bijūno, geltonos spalvos nelieka, tik balta ir rausva.

Žolinis bijūnas (Paeonia lactiflora) Sorbet, tie patys žiedai po 6 dienų









2022 m. kovo 8 d., antradienis

Kai norisi ne rūgščios citrinos

 Ne visi gali valgyti rūgščiai, bet citrinas mėgsta. Tada galima rinktis citrinkvapius augalus. Panašiausias kvapas citrinžolių (Cymbopogon) ir citrininių verbenų (Aloysia citriodora).

Citrinžolės (Cymbopogon)

Citrinžolių galima pasisėti į vazonus, bet greitesnis užsiauginimas iš šakniastiebių. Jų būna pirkti prekybos centruose daržovių ir prieskonių skyriuose.
Vandenyje išleidžia šaknis, tada sodinama į vazonus su derlinga žeme arba tiesiai į gruntą praėjus šalnų pavojui.

Citrininė verbena (Lippia citriodora) Freshman

Apie citrininių verbenų auginimą jau rašiau čia.
Taip pat apie panaudojimą kepiniuose.

Šviežiais citrininių verbenų lapeliais galima ne tik puošti desertus, bet ir gausiai apibarstyti. Lapeliai pjaustomi, plėšomi arba karpomi.

Citrininė verbena (Lippia citriodora, Aloysia citriodora)

Salotoms tinkamesni jauni minkšti lapeliai.

Salotos su vištiena, sūriu ir citrinine verbena prieš užpilant padažą

Kiti citrinkvapiai augalai, kaip pvz. citrininės melisos, turi papildomų kvapų, kurie ne visiems patinka ir tinka.

Sumuštiniai su keptais pievagrybiais ir citrininėmis verbenomis

Citrinžolės ir citrininės verbenos yra šilumamėgės, tad retą žiemą Lietuvoje ištvertų.
Daugiametės, tad įneštos žiemojimui į patalpą, gali augti daugybę metų.





2022 m. vasario 18 d., penktadienis

Vingiorykštė (Filipendula) Venusta

 Kas kvepia bijūnais liepos mėnesį?

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta, priekyje astilbės Straussenfeder
 
Vingiorykštė Venusta - stotingas augalas drėgnoms vietoms. Tinka natūralistiniams gėlynams. Geriau auga saulėtoje vietoje ar daliniame pavėsyje, bet reikia užtikrinti drėgmę visą sezoną.
Žydėti pradeda birželio gale, žydi beveik visą liepos mėnesį. Rugpjūčio mėnesį peržydėję žiedynai taip pat atrodo puošniai.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta rugpjūčio mėnesį
 
Išskyrus pievinę vingiorykštę (Filipendula vulgaris), visos kitos vingiorykštės auga drėgnoje dirvoje. Taip pat ir raudonosios vingiorykštės (Filipendula rubra) - aukščiausios iš visų. Panašios į pelkines vingiorykštes (Filipendula ulmaria), bet žiedai rausvi, ne balti.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta

Pakankamai drėgnoje vietoje gali viršyti 2 metrus. Nors aukštos, bet jų nereikia remti ir rišti.
Plinta palaipomis, bet ne agresyviai. Tinka auginti prie vandens. Atsparios šalčiui, bet nepakenčia sausros. Jei vidurvasarį nuo kaitros tapo nedekoratyvios, galima nupjauti iki žemės, dar spėja iki rudens atželti.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta

Mėgiama bičių. Kuo didesnis plotas užsodintas vingiorykštėmis, tuo plačiau sklinda jų malonus kvapas.

Raudonosios vingiorykštės (Filipendula rubra) Venusta

Dauginama skirstant kerą pavasarį.
Nors sėklų auginimas neįtakoja kitų metų žydėjimo, bet peržydėjusius žiedynus geriau nukirpti, kad nesisėtų, nes nauji augalai neatitiks veislės savybių. Pas mane visi savaiminiai sėjinukai žydėjo gana blyškiai.

Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) Venusta tarp juoduogio šeivamedžio Black Lace lapų

Stirnos ir kiškiai neėda. Šliužai atrodo irgi kol kas ne.





2022 m. vasario 7 d., pirmadienis

Astilboides tabularis

 Tobulas augalas drėgnam pavėsiui, nors kalbininkai dar nesugalvojo vertimo.

Astilboides tabularis

Tėvynė: Šiaurės Kinija, Šiaurės Korėja.
5 zona
Lapų aukštis: 80-90-120 cm (priklauso nuo augalo amžiaus ir sąlygų), lapo skersmuo gali siekti 1 m.
Žiedynų aukštis: 120-150-180 cm (priklauso nuo augalo amžiaus ir sąlygų).

Seniau, kol neišskyrė iš rodžersijų genties, vadinta Rodgersia tabularis. Dabar Astilboides gentyje tik viena rūšis - Astilboides tabularis.

Astilboides tabularis, toliau kaštonlapės rodžersijos (Rodgersia aesculifolia) lapai

Kad ir kokie puošnūs žiedynai, bet skydiški lapai įspūdingesni. Lapai panašūs į pakarpytus vandens lelijų lapus sausumoje, dėl jų ir išvarė iš rodžersijų bendrijos (dar dėl kuokelių skaičiaus). Žiedynai primena astilbes, todėl gavo Astilboides vardą. Astilboides žiedynų šluotos išlinksta kaip ,,strausinių" astilbių, bet daug stambesni ir tankesni.

Astilboides tabularis žiedynas, toliau žydi astilbės

Palyginimui greta augantys Astilboides tabularis ir kaštonlapė rodžersija. Kairiau Astilboides tabularis žiedynai dar tik kyla, o rodžersijos jau pilnai žydi.

Astilboides tabularis (kairėje), Rodgersia aesculifolia (dešinėje) už šluotelinės hortenzijos

Dygti Astilboides pradeda labai anksti, tad kartais pakanda pavasarinės šalnos. Prieš prognozuojamas šalnas reiktų pastatyti uždangas iš spygliuočių šakų ar palapinę iš agroplėvelės. Parinkus krūmais ar medžiais apsaugotą vietą, uždangų 5 zonoje neprireikia.
Taip pat parinkti nuo vidudienio saulės apsaugotą vietą, nes gali apdegti lapai.
Tinka sodinti pakrantėse ne saulėkaitoje ir saugoti nuo užmirkimo žiemą.

Jauni Astilboides tabularis lapai

Geroje vietoje nepersodinta gali augti dešimtmečius, bet reikia kasmet tręšti, kad nepasireikštų chlorozė (kai lapai gelsvėja, bet gyslos lieka žalios). Senstant augalui, gumbiškas stiebo pagrindas kyla vis aukščiau virš žemės paviršiaus, tad reikia užmulčiuoti kompostu. Žiemai papildomai mulčiuoti ir pridengti spygliuočių šakomis.

Dauginama pavasarį pjaustant šakniastiebį arba rudenį sėklomis, sėjant į vazonus ir stratifikuojant.






2022 m. sausio 31 d., pirmadienis

Kodėl nekvepia jūsų peletrūnas

 Jeigu užsiauginote peletrūną iš sėklų, vadinasi tai vaistinis kietis (Artemisia dracunculus). Jis labai silpno kvapo ir kartokas.

Daug kvapnesnis yra sukultūrintas vaistinis kietis (Artemisia dracunculus var. sativa).

Vaistinis kietis, peletrūnas (Artemisia dracunculus var. sativa)

Kvapnusis peletrūnas Lietuvoje dažniau auginamas pajūrio zonoje. Gal todėl kartais vadinamas žemaitišku. Nors ne žemaičiai jį sukultūrino, bet ten rečiau iššąla. Dažniau vadinamas prancūzišku arba vokišku. Jau galima rasti prekyboje ne vieną kvapniojo peletrūno veislę.

Peletrūnas, vaistinis kietis (Artemisia dracunculus var. sativa) 'Baden Baden'

Tad jei norite nusipirkti kvapnųjį peletrūną, žiūrėkite, kad būtų parašyta 'Sativa'.
Vaistinį kietį (laukinį peletrūną), kuris ištvermingesnis ir dauginasi sėklomis, vadina rusišku.

Vaistinis kietis, laukinis peletrūnas (Artemisia dracunculus) rugpjūčio pradžioje

Kietis pavadintas graikų mėnulio ir medžioklės deivės Artemidės vardu. Lotyniškas epitetas kilo iš arabų kalbos. Jiems šaknys panašios į drakoną ar gyvatę. Į gyvatę gal ir panašios, bet nesutikau nei vieno panašaus į tas šaknis drakono.
Vaistinis kietis (Artemisia dracunculus) kilęs iš Azijos (Rytų Rusijos, Mongolijos).

Vaistinis kietis, laukinis peletrūnas (Artemisia dracunculus) rugpjūčio pabaigoje

Anglakalbiai vadina: French Tarragon, silky wormwood, tarragon.
Prancūzai: dragon, estragon.
Laukinis peletrūnas (Artemisia dracunculus) užauga 1,5 m, pas mane užaugo virš 2 metrų. Priskiriamas 4 atšiaurumo zonai.
Peletrūno daržinis varietetas (Artemisia dracunculus var. sativa) gerokai žemesnis - 60-80 cm. Auga 5,6 klimato zonoje.

Vaistinis kietis, laukinis peletrūnas (Artemisia dracunculus) žydi liepos - rugpjūčio mėn.

Kvapnusis peletrūnas (Artemisia dracunculus var. sativa) nežydi, o jei pražysta, tai žiedai sterilūs, todėl dauginamas šaknimis. Kerus skirstyti anksti pavasarį ir rudenį. Auginiais dauginti birželio - liepos mėn. Vienoje vietoje auga 4-5 metus, vėliau skirstomi. Rudenį nukirpti, žiemai pridengti. Gerai pasisodinti mažą šakelę į vazoną atsargai, kad išsaugoti per žiemą, jeigu yra kur laikyti.