Trilapė draika (Gillenia trifoliata)

 Neaišku ar prigis lietuviškas pavadinimas, pamatysim.

Dar neseniai gilenija buvo nelabai žinomas puskrūmis, bet vis labiau populiarėja dėl savo atsparumo ir pritaikymo.

Trilapė draika (Gillenia trifoliata)

Tai toks augalas, kuris išgelbsti kai reikia ,,kažkaip kažko kažkur" tobulai kompozicijai. Balti žiedai dera prie visų spalvų, o ažūriški stiebai sujungia siauralapius žolynus ar didžiažiedžius bijūnus į visumą.

Trilapė draika (Gillenia trifoliata) ir sibiriniai vilkdalgiai

Žydi visą birželio mėnesį ir ilgiau. Tuo pačiu metu kaip ir sibiriniai vilkdalgiai, tad gali augti greta, jei vilkdalgiai ne žemi.

Dar nuotraukų su gilenija yra čia.

Trilapė draika (Gillenia trifoliata)

Aukštis: 0,6 - 0,9 m, kartais 1,20 m

Tėvynė: Šiaurės Amerikos rytinė dalis

Zona: 4

Sinonimai: Porteranthus trifoliatus, Spiraea trifoliata, Bowman's Root, Indian physic (indėnai naudojo šaknų žievės miltelius kaip liuosuojančius ar sukelti vėmimą).

Kartais kyla painiava dėl pavadinimo, nes gilenija pavadinta XVIII a. vokiečių botaniko Arnoldus Gillenius garbei. Bet jis turėjo daugiau gerbėjų, kurie kitą augalą pavadino Gillena.

Kataloguose galima rasti ir porterantos vardu, nes XIX a. genties pavadinimą suteikė amerikiečių botaniko Thomas Conrad Porter garbei.

Trilapės draikos (Gillenia trifoliata) šaknys

Gilenijos mėgsta rūgštoką, humusingą, gerai drenuotą dirvožemį ir apsaugotą vietą daliniame pavėsyje, tinka miško tipo sodui ar natūralistiniam gėlynui.

Trilapė draika (Gillenia trifoliata) kartu su astrantijomis, astilbėmis, vilkdalgiais, melsvėmis

Prisitaiko augti ir saulėkaitoje, bet per sausras teks laistyti, jei norėsime aukštų ilgai žydinčių augalų.

Dauginama sėklomis ir kero dalijimu pavasarį.

Trilapė draika (Gillenia trifoliata) rugsėjo mėn. gale

Neėda stirnos, kiškiai, pelės nei šliužai. Gilenijos toleruoja medžių šaknų konkurenciją. Pirmus metus po persodinimo reikėtų laistyti. Nors tobulai prisitaikanti prie įvairių sąlygų, bet neplinta agresyviai. Puskrūmis pamažu didėja ir su metais tik gražėja.

Trilapė draika (Gillenia trifoliata) spalio mėnesio pabaigoje

Rudenį gilenijos lapai virsta auksiniais, bronziniais, variniais, rūdinto plieno ir galiausiai pajuoduoja, tačiau negadina žiemą gėlyno vaizdo.

Viendienė (Hemerocallis) Green Mystique

 Be galo graži visžalė viendienė, kurios nebeturiu.

Viendienė (Hemerocallis) Green Mystique

Mano gėlynas Vidurio Lietuvoje, kur permainingos žiemos, todėl visžalės viendienės dažnai nušąla arba visai iššąla, nors prieš tai kelis metus sėkmingai augo. Taip pat aukšti gruntiniai vandenys neleidžia auginti kai kurių augalų.

Viendienė (Hemerocallis) Green Mystique

Ši viendienė registruota 2002 m. JAV, veislė davė pradžią daugeliui viendienių žalsvais žiedais.

Viendienė (Hemerocallis) Green Mystique

Kvepianti, pakartotinai žydinti veislė.

Viendienė (Hemerocallis) Green Mystique

Tuščiavidurė, bet labai masyviu garbanotu kraštu, kartais reikia padėti išsiskleisti, atskirti nėrinius.

Skleidžiasi dieną.

Viendienė (Hemerocallis) Green Mystique

Žiedo dydis apie 15 cm, kero aukštis maždaug 60 cm.

Žiedai kreminiai gelsvai žalsvi, kartais turi rausvo atspalvio. Vainiklapiai medaus skonio, be aitrumo, kaip kai kurios viendienės.

Viendienė (Hemerocallis) Green Mystique

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

 Tekstas jau buvo tinklaraštyje, kurio dar vis neatgaivinu. Tai čia pakartosiu.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Šis kiškiakopūstis ne piktžolė, o reto gražumo augaliukas akmenų sodui.

Lietuviško vardo dar nėra, o anglakalbiai vadina: Pink Carpet Oxalis, Pink Buttercups, Chilean Wood Sorrel, Chilean Oxalis, Silver Shamrock, Sandoxalis.

Šeima: kiškiakopūstiniai (Oxalidaceae)

Tėvynė: Argentinos ir Čilės kalnuotos vietovės

Zona 4

Aukštis: 8 cm

Sidabriškai melsvi klostyti lapai puikiai dera su rausvais žiedais, pasipuošusiais tamsiomis gyslomis.

Gaila, trumpai mus džiugina: lapai pasirodo balandžio pabaigoje, žydi visą gegužės mėnesį ir beveik iškart antžeminė dalis nunyksta.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Tėvynėje šie kiškiakopūsčiai prisitaikę prie atšiaurių sąlygų - kenčia baisų šaltį ir turi atsilaikyti prieš stiprų vėją. Todėl auga žemomis 8 cm ,,pagalvėlėmis", kero plotis siekia 15 cm. Vazone geresnėmis sąlygomis užauga aukštesni.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Šių efemeroidų įdomi ne tik viršutinė dalis, bet ir žemėje augantis stiebagumbis, tarsi iš palmių plaušų surištas svogūnas. Auginant vazone galima jo viso neslėpti.

Blogu oru ir nakčiai lapai susiglaudžia. Žiedai taip pat išsiskleidžia tik šviečiant saulei.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Šiuos kiškiakopūsčius galima auginti ir kambaryje. Kai vazone peržydi ir nunyksta lapai, rudenį persodinti į gėlyną saulėtoje vietoje. Būtina laidi dirva, nes bijo užmirkimo. Kad žiemą nesupūtų, patariama uždengti stiklu.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Kenkėjų nebijo, tik šaknų puvinio. Tiesa, nežinau ar pelės jų neėda, nes neauginau tokiose vietose kur jos gyvena.

Dauginamas dukteriniais svogūnėliais, kurie sodinami rudenį lauke. Arba sėklomis.

Astilbė (Astilbe) Power Pop

Viena naujesnių veislių astilbė rausvais puriais žiedais ant tamsiai raudonų stiebų.

Astilbe Power Pop

Žiedpumpuriai vario spalvos, kaip ir peržydėję žiedynai. Turėtų tikti prie rūdinto Corten plieno.

Astilbe Power Pop

Vidutinio aukščio, kuris svyruoja nuo 40 cm iki 60 cm, priklauso nuo vietos ir oro sąlygų.

Astilbe Power Pop

Žydi liepos mėnesį. Peržydėję žiedynai lieka tvirti ir dekoratyvūs, galima palikti nekirptus žiemai.

Astilbės Power Pop, rugpjūčio mėnesį

 

Rūgtis (Persicaria polymorpha) gėlyne

 Tęsinys apie anksčiau aprašytą didžiąją rūgtį.

Didžioji rūgtis (Persicaria polymorpha) ir sibiriniai vilkdalgiai (Iris sibirica)

Šios rūgtys pasodintos dideliame iš visų pusių atvirame gėlyne. Gėlynas matomas nuo prospekto važiuojamosios dalies, tad reikėjo ryškių aukštų akcentinių augalų. Didžiosios rūgtys ir miskantai aukščiausi. Žemėjančia tvarka aplinkui pasodinti veronikūnai (Veronicastrum), kemerai (Eupatorium), margalapės sedulos (Cornus alba Variegata), raudoklės (Lythrum), sibiriniai vilkdalgiai (Iris sibirica), įvairaus aukščio astilbės (Astilbe). Augalai nebijantys užmirkimo žiemą, nes vieta problemiška.

Didžioji rūgtis (Persicaria polymorpha) pirmais metais

Pirmais gėlyno metais rūgtys dar nepasiekia tikrojo savo aukščio. Nuotraukoje jos baltuoja per vidurį vos aukštesnės už astilbes.

Kitais metais pražydo gegužės gale, nes buvo ankstyvas šiltas pavasaris. Pralenkė net miskantus.

Didžioji rūgtis (Persicaria polymorpha) gegužės pabaigoje

Augalų aukštis priklauso nuo sąlygų ar bus žemesnės nei 2 m, ar viršys. Taip pat tiek auga į plotį, tad sodinant reikia palikti didelius tarpus, nes gana greitai užpildys.

Didžioji rūgtis (Persicaria polymorpha) tais pačiais metais birželio mėnesio pabaigoje

Lengvai auga drenuotame derlingame dirvožemyje saulėtoje vietoje. Daliniame pavėsyje ne taip gausiai žydi. Labiau mėgsta drėgmę, pakenčia trumpus užmirkimus žiemą, bet vandenyje visą laiką neaugtų.

Nelaistant per sausras žiedai nurunda, bet kitais metais kerai vėl sėkmingai atauga.

Didžioji rūgtis (Persicaria polymorpha) per liepos mėnesio sausrą, priekyje vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis) 'Chocolate Tipp'

Drėgnomis vasaromis didžiosios rūgtys žydi nuo pavasario iki rudens. Veronikūnai ir kemerai žydi antroje vasaros pusėje, tad pirmai gėlyno vasaros daliai pasirinkta daug sibirinių vilkdalgių veislių, kurios žydi ne vienu metu. O vasaros viduriui daug skirtingų atspalvių astilbių, kurių žydėjimas taip pat keičiasi.

Baltai žydi didžiosios rūgtys (Persicaria polymorpha) ir arunkai (birželio mėnuo)

Didžiųjų rūgčių kvapas malonus tik pačioje žiedų skleidimosi pradžioje, vėliau vilioja muses, kaip ir reinutrės. Nemalonus kvapas turbūt vienintelis trūkumas, nes nei ligų nei kenkėjų per 10 auginimo metų nepastebėjau.

Didžioji rūgtis (Persicaria polymorpha)

Rūgtis (Persicaria polymorpha)

 Neaišku ar tai didžioji rūgtis (Persicaria polymorpha). Nors kalbininkai nepatvirtino, bet kai kur taip vadinama. Dažniau tiesiog rūgtimi, bet aiškumo tas nepriduoda.

Rūgtis (Persicaria polymorpha), kemerai, soros, lendrūnai

Nors derlingoje dirvoje tręšiamas ir laistomas šis augalas gali virsti monstru, bet jis auga kompaktiškai ir netampa invaziniu, kaip giminaitis japoninis pelėvirkštis (Polygonum cuspidatum), taip pat vadinamas reinutre (Fallopia japonica, sin. Reynoutria japonica).

Rūgtis (Persicaria polymorpha) ir veronikūnai (Veronicastrum)

Tad galima šią rūgtį sodinti ten, kur reikia masyvių greitai augančių augalų.

Tėvynė: Kinija, Japonija

Zona: 4

Sinonimai: Polygonum polymorphum, Persicaria alpina, Koenigia alpina

Ši rūgtis nebėganti, nesisėjanti, todėl sunkokai dauginama.

Rūgtis (Persicaria polymorpha)

Pavasarį pasirodo tokie ūgliai. Labai trapūs, sunku atskirti, kad būtų su šaknimi. Jei pavyksta atskirti ilgesnį, gali vandenyje išleisti šaknis. Anksti pavasarį galima dalinti kerą, bet tai ne kiekvieno jėgoms.

Didžiosios rūgties (Persicaria polymorpha) kero dalinimas

Jei rudenį užpilti ant kero durpių arba komposto, tai pavasarį ar dar kitą, išauga tokie lengviau atskiriami ūgliai.

Didžiosios rūgties (Persicaria polymorpha) dauginimas

Iš didžiosios rūgties (Persicaria polymorpha) galima užsodinti plačią vasarinę gyvatvorę sodyboje.

Didžioji rūgtis (Persicaria polymorpha) ir veronikūnai (Veronicastrum) 

Mėgstantys natūralistinius gėlynus nekerpa rūgties rudenį, palieka žiemos dekoracijai.

Rūgtis (Persicaria polymorpha) spalio mėnesį

Labai daug nuotraukų, tad reiks tęsinio apie derinius su rūgtimi.

Narcizai Saint Patrick's Day

 Nespėjau įkelti šv. Patriko dienai (kovo 17 d.) jo vardo narcizų nuotraukų. Bet jie nežydi kovo mėnesį, dažniausiai žydi balandžio pabaigoje. Nėra jie žaliažiedžiai, bet geltonumas turi žalsvo atspalvio, ypač žydėjimo pradžioje.

Narcizas (Narcissus) Saint Patrick's Day

Didžiakarūniai, tad priskiriami 2 grupei pagal žiedo formą. Užauga apie 30-40 cm aukščio.

Narcizas (Narcissus) Saint Patrick's Day

Lengvai auginami gerai nusausintoje dirvoje saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje. Tinka gėlynams ir skynimui.

Neėda kiškiai, stirnos ir pelės.

Buksmedžių pieva

 Paskutinius keletą metų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse buksmedžius naikina buksmedinio ugniuko (Cydalima perspectalis) lervos. Sunku ir brangu apsaugoti nepakeičiamuosius visžalius buksmedžius, tad neįkalbinėsiu juos auginti, tik parodysiu kažkada įgyvendintą eksperimentą.

Paprastastieji buksmedžiai (Buxus sempervirens) po šešių metų

Viešiems dideliems gėlynams reikėjo žemų visžalių augalų, nes vaizdas turėjo būti gražus visus metus.

Paprastastieji buksmedžiai (Buxus sempervirens) po penkių metų

Lietuvoje be spygliuočių nėra didelis neapšalančių visžalių pasirinkimas. Saulėtoje vietoje sodinau Fortūno ožekšnius, visžales viksvas ir buksmedžius. Pakraštyje juos reikėjo išlaikyti žemus.

Neišgyvendinama viešųjų gėlynų bėda yra augalų vagystės. Į tuščias vietas teko skubiai kažką sodinti.

Efemeroidai nėra geras pasirinkimas, bet tuo metu pasodinau kiškiakopūsčius (Oxalis adenonophylla), kurie deja taip pat patiko ilgapirščiams.

Paprastastieji buksmedžiai (Buxus sempervirens), kiškiakopūsčiai (Oxalis adenophylla)

Ši gėlynų dalis sodinta 2017 metais. Kad greičiau suauginėtų į vientisą masyvą, buksmedžiai buvo genimi mažiausiai du kartus per vasarą.

Paprastastieji buksmedžiai (Buxus sempervirens) pirmais pasodinimo metais

Ankstesniuose aprašymuose gyriau Gardenos gyvatvorių žirkles, kol neatradau daug smagiau kerpančias britiško brendo Kent & Stowe puikiai išbalansuotas ilgaašmenes.

Paprastastieji buksmedžiai (Buxus sempervirens) ir Kent & Stowe gyvatvorių žirklės

Jomis tvarkau ne tik gyvatvores, bet ir trumpinu daugiametes gėles bei siauralapius žolynus. Kerpa net vandens augalus.

Jurginas (Dahlia) Fenna Baaij

 Jurginas Fenna Baaij panašus į anksčiau aprašytąjį Blue Bayou, tik šviesesnis, labiau rausvas, alyvinis ar levandų spalvos, kaip kam su kuo asocijuojasi. Vamzdiškųjų žiedų graižas išsigaubia į didesnę pagalvėlę.

Jurginas (Dahlia) Fenna Baaij

Žiedynai tame pačiame kere gana skirtingi.

Visi jurginai (Dahlia) Fenna Baaij

Kai kurių žiedynų išorinis vainikas kartais taip stipriai atsiverčia atgal, kad nesimato, lieka tik bumbulas.

Jurginas (Dahlia) Fenna Baaij

Kol vamzdiškieji žiedai neišsiskleidę, atrodo lyg auksiniai.

Jurginas (Dahlia) Fenna Baaij

Vėliau geltonos lieka tik strėliškos viršūnės.

Jurginas (Dahlia) Fenna Baaij

Taip atrodo išardytas jurgino Fenna Baaij graižas.

Jurginas (Dahlia) Fenna Baaij

Rudenėjant, atvėsus orams, kai jau mažai saulės, žiedynai blyškios spalvos, net nepanašios į reklamuojamą veislę.

Jurginas (Dahlia) Fenna Baaij spalio mėnesį

Lapai ir stiebai žali, aukštis apie 90 cm.