Lelijų grožiui nėra abejingų. Atskira miškinių lelijų grupė turi savo gerbėjus. Natūralistiniams gėlynams jos tinkamiausios, taip pat mėgiamos etnografiniuose darželiuose.
 |
Įvairios miškinių lelijų (Lilium martagon) veislės
|
Nors ir keista, bet laukines rūšines lelijas sunkiau auginti, nei jų hibridus. Pasodinti svogūnai gali kelis metus nedygti. Tačiau, kai jau įsitvirtina, vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų.
 |
Miškinė lelija (Lilium martagon) Guinea Gold
|
Tinkamomis sąlygomis žiedynai iškyla daugiau nei metro aukščio. Žiedai tiurbano formos, nulinkę žemyn, spalvos priklauso nuo veislės. Stipriai maloniai kvepia, kartais net per aitriai, labiau vėlai vakare pritraukti naktinius apdulkintojus.
Žydi birželio-liepos mėnesį.
 |
Miškinė lelija (Lilium martagon) Claude Shride
|
Kaip ir visos lelijos mėgsta kai ,,kojos pavėsyje, galva saulėje", nemėgsta užmirkimo ir žemės perkaitimo, bet perdžiūvimo taip pat nemėgsta, tada auga žemos ir menkai žydi.
Nors nuodėmė valgyti gražias gėles, bet badmečiu galima virti laukinius rūšinių lelijų svogūnus, kurie turi krakmolo panašiai kaip bulvės. Liaudies medicinoje svogūnėliai vartojami atsikosėjimui skatinti, širdies ligoms malšinti. Nežinau ar veislės taip pat tam tinka, termiškai neapdorotas augalas nuodingas, patiems nesigydyti.
 |
Miškinė lelija (Lilium martagon) Manitoba Morning
|
Rūšinių miškinių lelijų žiedai rausvi, jauni tamsesni, sendami šviesėja, šiek tiek pilkėja.
Auga šviesiuose lapuočių miškuose apydrėgnėje dirvoje.
 |
Miškinė lelija (Lilium martagon)
|
Svogūnėlius sodinti geriausia rudens pradžioje ar vidury į derlingą dirvą.
Taip pat dauginti galima sėklomis, joms reikia šilto/šalto/šilto stratifikacijos ciklo, kurių kiekvienas po 2 mėnesius. Pasėjus žydi po 7-8 metų. Jei sėklomis dauginti veislines lelijas, nepaveldės savybių.
 |
Po tokio sugadinimo miškinės lelijos (Lilium martagon) tais metais gali nežydėti
|
Pavasarį saugoti nuo sraigių, šliužų ir kiškių.
Vasarą lapus gadina lelijiniai čiuželiai (Lilioceris lilii).
