Vaškuolė (Hoya kerrii, syn. Hoya obovata var. kerrii)
Priklauso stepukinių (Apocynaceae) šeimai, anksčiau - klemalinių (Asclepiadaceae).
|
Vaškuolė (Hoya kerrii) |
Po 7 metų pagaliau pražydo ši vaškuolė. Auginta nuo vieno lapo šiuo metu pasiekė 1,80 m aukštį.
Daugiau nei prieš 100 metų Tailando šiaurėje surasta vaškuolė XXI amžiuje tapo klišine Valentino dienos dovana. Lietuviško pavadinimo lyg ir neturi. Gal derėtų vadinti botaniko garbei Kerio vaškuole, bet visi vadina tiesiog ,,širdelėmis".
|
Vaškuolė (Hoya kerrii) 2010.08.13. |
Širdies formos lapai vazone išbūna nepakitę metus ar dvejus. Pradėję augti pamažu įsibėgėja ir kyla į viršų storais stiebais. Nuo populiariosios storalapės vaškuolės (Hoya carnosa) skiriasi ne tik lapų forma, bet ir lėtesniu augimu, mažesniu lankstumu. Nesiveja aplink atramas, bet reikia prie jų pritvirtinti anksti, kad suvaldyti formą. Augina orines šaknis. Stiebas prie pagrindo panašesnis į medžio, nei vijoklio.
|
Vaškuolės (Hoya kerrii) žiedai |
Šiai epifitinei sukulentinei lianai užtenka mažo vazono, laidaus substrato. Neperlaistyti. Naudoti trąšas, skirtas kaktusams ar orchidėjoms.
Laiku nenulaižius nektaro, ištepa ne tik save, bet ir palangę. Žiedai kvepia maloniai, bet labai silpnai.
|
Vaškuolės (Hoya kerrii) žiedų nektaras. |
Nekeisti vietos, nesukioti, nes gali numesti žiedus ir lapus. Nuo menkiausio sužeidimo išskiria baltą nuodingą ,,pieną". Mėgsta išsklaidytą šviesą.
|
Vaškuolė (Hoya kerrii) ir nėrūnė (Schefflera) |