2020 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

Kaip greitai pasodinti svogūnines gėles

 Nors jau paskutinė metų diena, bet oras rudeniškas, žemė nesušalus ir tvarkantis dar iš kažkur atsiranda nepasodintų gėlių svogūnėlių.

Šiemet ruduo visai neskubino pasodinti pavasarį žydinčias gėles. Bet net ir neskubant nusibosta kaišioti smulkius svogūnėlius.

Neiškasinėjant ar sodinant su specialiais krepšiais, sutaupomas laikas, bet ne visas gėles galima palikti neiškastas, kaip ir ne visur telpa krepšiai.

Apie skirtingus sodinimo būdus jau rašiau:

https://gilesmedis.blogspot.com/2018/11/svoguniniu-geliu-auginimas-vazonuose.html

https://gilesmedis.blogspot.com/2017/11/svoguniniu-geliu-sodinimas-i-krepsius.html

https://gilesmedis.blogspot.com/2018/01/svoguniniu-geliu-sodinimas-i-krepsius.html

Apie smulkiasvogūnių sodinimą:

https://gilesmedis.blogspot.com/2018/11/jei-nepasodinsi-tulpiu-neateis-pavasaris.html

Dar vienas smulkiasvogūnių sodinimo būdas, jei laisvi plotai nėra dideli ir įterpti norisi ne eilėmis, o taip, kad atrodytų natūraliau.

Statmenai smeigiamas kastuvas ir atsargiai pasiūbuojamas, kad plokštė suformuotų tarpą.

Smulkiasvogūnių sodinimas

Į griovelį sukaišiojami svogūnėliai tokiu gyliu, kad viršuje tilptų įsivaizduojami dar 2 (sunkioje žemėje) arba 3 (laidžiame grunte).

Žydrių (Muscari), sniegžydrių (Chionodoxa), krokų (Crocus), laukinių tulpių (botanical tulips) ir kitų smulkiasvogūnių sodinimas


Tada žemė užgrėbiama ir šiek tiek suminama, kad katės nepasidarytų tualeto.

Tarp jonažolių sodinami botaniniai narcizai


Stambiems svogūnams geriau rinktis kitus sodinimo būdus, nes sunku kastuvu padaryti platų griovelį.


2020 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

Ar visoms Kalėdų rožėms gerai Lietuvoje?

 Kalėdų rožėmis vadina baltažiedžius eleborus (Helleborus niger), kurie žydi žiemą.

Anglakalbiai vadina Christmas rose, black hellebore.

Visoje Lietuvoje, net ir rytinėje dalyje, gerai žiemoja baltažiedžiai (H.niger) ir kaukaziniai (Helleborus orientalis) eleborai.

Kalėdų rožės


Dažnam kyla klausimas: kodėl juodi, jei balti?

Epitetas niger duotas pagal šaknų spalvą. Nors labai nuodingi eleborai, bet vaistams naudojamos jų šaknys.

Baltažiedžiai eleborai šiltomis žiemomis kartais pradeda žydėti lapkričio mėnesį. Jei stipriai atšąla, gali apšalti. Šaltomis žiemomis žydi vėliau, kartais tik nutirpus sniegui ar išėjus įšalui. Norint žiedų Kalėdoms, galima įsinešti su vazonėliu į vidų. 

Baltažiedžiai eleborai sunkiau auginami ir dauginami kero dalijimu, nei kaukaziniai. Nors puikiai sėjasi, bet taip pat ir greitai kryžminasi. Kerą geriau kuo mažiau judinti.

Apie baltažiedžio eleboro (H.niger) veislę 'Christmas Carol':

 https://gilesmedis.blogspot.com/2019/03/eleboras-christmas-carol.html

Lengvai auginami kaukaziniai eleborai, taip pat vadinami rytiniais (Helleborus orientalis). Rūšinių retai kas turi, daugiausiai auginami jų hibridai. Lengvai kryžminasi, tad galima rasti įvairių aukščių ir atspalvių.

Labai senas, beveik bijūno dydžio eleboras, per didelis mažam sodui

Rytiniai eleborai žydi vėliau už baltažiedžius, todėl vadinami Gavėnios rožėmis (Lenten rose). Žydi balandžio mėnesį.

Yra išvesta daugybė eleborų veislių. Taip pat ir pilnavidurių. Bet nežinau nei vienos pilnavidurės veislės, kuri galėtų žiemoti 4-je atšiaurumo zonoje.

Apie pilnavidurį eleborą 'Phoebe' rašiau: 

Dar yra daug gražių pilnavidurių veislių: Rose Quartz, Painted Doubles, Red Sapphire, Onyx Odyssey, Harlequin Gem, Golden Lotus, bet visos jos priskiriamos 5 zonai. Net ir Vidurio Lietuvoje reiktų pridengti eglišakėmis speiguotą besniegę žiemą.

Yra ir dar lepesnių eleborų, kuriuos geriau auginti kambaryje.
Melsvasis eleboras (Helleborus lividus) kilęs iš salos Viduržemio jūroje, todėl dar vadinamas Maljorkos eleboru (Majorcan hellebore). Priskiriamas 8 zonai.

Melsvasis eleboras (Helleborus lividus)

Žemas, smulkiais dailiais žiedais ir dar gražesniais lapais.

Helleborus lividus

Kai kurie eleborai gali augti arčiau jūros.

Korsikos eleboras (Helleborus argutifolius, syn. H.lividus subsp.corsicus), 6 zona

Maljorkos eleborą (H.lividus) sukryžminus su Korsikos eleboru (H.argutifolius), gautas H. x sternii.
Lapai panašūs į Korsikos eleboro, lapkočiai tamsūs. Taip pat 6 zonos.

Helleborus x sternii


Na, o šio kryžminimo rezultatą sukryžminus su baltažiedžiu eleboru, gavo H.ericsmithii hibridus, kurie vienas nuo kito gana skiriasi.
Gaunasi tokia seka: H.ericsmithii hybrids = H.niger x H. sternii (i.e. H.argutifolius x H.lividus)

Helleborus x ericsmithii 'Winter Moonbeam'


Helleborus x ericsmithii 'Winter Moonbeam' (peržydėjęs)


Helleborus x ericsmithii 'Moonshine'


Helleborus x ericsmithii 'Moonshine' (peržydėjęs)


Helleborus x ericsmithii 'Winter Moonbeam'


Nors šie hibridai Vidurio Lietuvoje pridengti galėtų žiemoti, bet nešioju kartu su pilnaviduriais eleborais į neperšalančią patalpą. Taip apsaugau ne tik nuo apšalimo, bet ir nuo sniego aplaužymo.





2020 m. gruodžio 20 d., sekmadienis

Kaip žiemojimui paruošti augalus vazonuose

 Kai mažame sode norisi auginti daug augalų, tenka sukti galvą, kaip juos sutalpinti. Vasarą vazonus galima sudėlioti stelažuose, sukabinti medžiuose, keisti jų vietą priklausomai nuo žydėjimo. 

Soduose, esančiuose 5-oje atšiaurumo zonoje, lauke žiemai palikti negalima, nebent kiekvieną vazoną specialiai apšiltinti ar įkasti į žemę. Niekas nežino kokia bus žiema, tikimės geriausios, ruošiamės blogiausiai.

Čia pavasario laukia augalai vazonuose


Tokiam saugojimo būdui reikia turėti sklype mažiau matomą vietą, kur galima iškasti gilią duobę. Ne dauboje, kad nesikauptų vanduo. Šią duobę seniau naudojau kaip kompostinę, joje peržiemodavo net kaliforniniai sliekai.

Žiemos pradžioje sudėti vazonai

Vazonų nekrauti per anksti, augalai turi pajusti šaltį, kitaip pradės duobėje augti. Panašiai kaip dengiant rožes, turi sušalti žemės paviršius.
Šioje duobėje vazonai telpa trimis aukštais. Pirmiausiai apačioje sustatau aukščiausius ir lepiausius 6 zonos augalus (lauravyšnes, stiebu formuotas šluotelines hortenzijas, visterijas, vaismedžius, uogakrūmius...), tarpus užpilu hidrofobinėmis durpėmis. Toliau kraunu vazonus su nukirpta antžemine dalimi. Viršuje atsparūs, galintys grunte žiemoti augalai (melsvės, astilbės, vilkdalgiai, vingiriai, bijūnai...). Dar papildomai užberiu durpių.

Dengimas prieš žadamą didelį šaltį ar lietų

Kalnelį užkloju didele polietileno plėvele, kad apsaugoti nuo lietaus per žiemos atlydžius. Kraštai turi būti toliau nuo duobės, kad vanduo nutekėtų tolyn.

Apsauga nuo vėjo


Viršus uždengtas spygliuočių šakomis ne tik šilumai, bet ir geresniam vaizdui, kai nutirpsta sniegas.

Kai jau negresia dideli šalčiai, kai išeina įšalas, galima išiminėti vazonus iš duobės


Visi vazonai tik plastikiniai, kad nesuskiltų. Vasarą statomi į gražesnius išorinius konteinerius. 




2020 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Blyneliai su citrinine verbena

 Ilgas šiltas ruduo leido laikyti citrinines verbenas lauke net lapkričio mėnesį. Aišku, įnešant į vidų per šalnas. Bet, augimas beveik sustojo, prognozuoja ilgesnį atšalimą, tad galima krūmelius nukirpti ir nešti į patalpą iki pavasario. Neturint žiemos sodo reikia ieškoti kuo šviesesnės ir vėsesnės vietos ant palangės.

Apie citrininės verbenos (Lippia citriodora, Aloysia citriodora) auginimą jau rašiau:

http://gilesmedis.blogspot.com/2020/04/parmos-karalaite-ar-citrinine-verbena.html

Nukirpti kuo daugiau lapų, nes su jais parsinešime į vidų šiltnaminių baltasparnių.

Citrininė verbena (Lippia citriodora) taip pat vadinama citrinine aloyzija (Aloysia citriodora)

Tad gaminame patiekalus su šviežiais citrinų kvapo lapeliais. Kotelius galima sunaudoti arbatoms.
Vienas iš citrininių verbenų panaudojimo būdų virtuvėje - miltiniams blynams.

Blyneliai su citrinine verbena (Lippia citriodora)


Tiksliau, čia ne blynai, o kepti varškėčiai. Kas ką labiau mėgsta, bet su varške citrininė verbena gerai dera. Taip pat tinka įmaišyti į lietinių blynų varškės įdarą.

Kepti varškėčiai su citrinine verbena (Lippia citriodora)




2020 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Afrikinis miegūnis (Myrsine africana)

 Tekstas buvo skelbtas svetainėje Sodininkas.com 2013 m.

Afrikinis miegūnis (Myrsine africana)


Paplitimas: Afrika, Pietų Azija.

9 zona.

Vadinamas: Myrsine retusa, Cape myrtle, African boxwood.

Lapeliai iš tiesų labai panašūs į buksmedžio, tik pas mus netiks gyvatvorėms, nes neperžiemos. 

Afrikinis miegūnis (Myrsine africana)

Vasarą vazonus galima išnešti į lauką. Gerai auga tiek saulėje, tiek daliniame pavėsyje. Nelaikyti vėjuotoje vietoje. Neleisti išdžiūti šaknų gniužului, bet ir neperlaistyti. Mažai laistomas peržiemoti gali +2 laipsnių temperatūroje.

Afrikinis miegūnis (Myrsine africana) ir gulsčioji elksinė (Soleirolia soleirolii)


Visžalis krūmas galintis užaugti iki 1,5 m aukščio ir 75 cm pločio, bet vazonuose sunkiai pasieks tokį dydį.
Sodinti į lengvą rūgštoką substratą įmaišant smėlio. Būtinas geras drenažas. Auga labai lėtai.
Augalas dvinamis.

Miegūnio (Myrsine africana) žiedai labai maži, bet įdomūs


Dauginama sėklomis, kurioms užsiauginti reikia dviejų augalų (vyriško ir moteriško) arba gyvašakėmis.

Myrsine africana

Myrsine pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos Myrtus.
Kartais maišoma su panašiai skambančiu pavadinimu Crepe Myrtle, kuri iš tikrųjų yra krausva (Lagerstroemia).


2020 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Vėlyviai (Colchicum)

Šeima: vėlyviniai (Colchicaeae)

Tėvynė: Viduržemio jūros pakrantės, Centrinė Azija, Šiaurės Afrika


Rausvais, violetiniais ir baltais belapiais žiedais žydintis svogūninis augalas. Prasiskleidžia rugsėjo arba spalio mėnesį. 

Gali žydėti ir be žemės, jei tais metais pirkome svogūnus ar išsikasėme birželio mėn.. Parsinešę į namus tokiu būdu apsaugome žiedus nuo šliužų. Tik peržydėjusius tuojau pat reikia sodinti lauke į žemę. Plačiau aprašyta: https://gilesmedis.blogspot.com/2016/09/rudeniniai-velyviai.html

Apie vėlyvių priderinimą gėlyne: http://gilesmedis.blogspot.com/2017/10/fono-paieskos-velyviams.html

Vėlyvis (Colchicum) Waterlily

Žiedai gali būti 15-20 cm aukščio. Pavasarį išauga platūs blizgantys tamsiai žali 25-50 cm aukščio lapai. Nuvysta birželio mėnesį. Tada galima iškasti svogūnus ir laikyti sausai. Vėl į žemę pasodinti rugpjūčio mėnesį maždaug 10 cm gylyje, paliekant 5-10 cm tarpus.

Vėlyviai ištvermingi šalčiui, labiau bijo užmirkimo.

Rudeninis vėlyvis (Colchicum autumnale) Album


Dažniausiai auginami rudeniniai vėlyviai (Colchicum autumnale) ir jų veislės, taip pat puošnieji vėlyviai (Colchicum speciosum). Yra pilnavidurių rudeninių vėlyvių Alboplenum ir Pleniflorum. Veislė Waterlily yra pilnavidurio rudeninio ir puošniojo vėlyvio hibridas.

Colchicum speciosum Album, Cuphea ignea, Lobelia erinus Anabel Blue

Yra ir pavasarį ir rudenį žydinčių vėlyvių. Gėlininkai labiau vertina žydinčius rudenį. Juos ir auginti lengviau.

Be žemės pražydintais vėlyviais galima puošti rudenines balkonines kompozicijas

Kartais vėlyviai painiojami su krokais, kurie taip pat būna tiek pavasariniai, tiek rudeniniai. Atskirti lengva - krokų žiedai turi tris kuokelius, o vėlyvių šešis.

Aiškiai matomi 6 kuokeliai su dulkinėmis

Taip pat skiriasi lapai - krokų labai siauri su balta juosta per vidurį, vėlyvių lapai ilgi ir platūs. Pavasarinių ir botaninių krokų lapai išauga iš karto po žydėjimo pavasarį, nugelsta pavasario gale. Rudenį žydinčių krokų lapai pasirodo baigiant žydėti ir auga iki šalčių, šiltomis žiemomis žaliuoja iki pavasario. Vėlyviai žydi be lapų, rudenį žydinčių vėlyvių lapai išauga pavasarį.

Krokų svogūnėliai smulkūs plokšti, vėlyvių - pailgi dideli.

Vėlyvis (Colchicum) Waterlily, karpažolė (Euphorbia) Diamond Frost

Vėlyviai mėgsta saulėtą vietą, laidžią, derlingą dirvą.

Dauginami svogūnėliais ir sėklomis.

Nuodingos visos augalo dalys.

Baltažiedis puošnusis vėlyvis (Colchicum speciosum)

2020 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

Mobilus miesto sodas. Tayberry

 Kaip parodė paskutinė pasaulinė krizė, žmonėms sunkmečiu reikia duonos, o ne žaidimų. Gėlių taip pat norisi, bet tik ,,akcijinių" ir jei yra joms vietos. Geriau sodinti naudingus augalus, o abiejų dalykų suderinimui galima sodinti gražius naudingus augalus. 


Vienas tokių - gervuogių ir raudonųjų aviečių hibridas (Rubus fruticosus x R.idaeus) 'Tayberry'. Kultivaras užpatentuotas 1979 m. ir pavadintas upės Tay Škotijoje vardu. Gražios pailgos formos vaisiai minkšti ir saldūs. Noksta kiekvieną dieną visą liepos mėnesį, todėl reikia auginti prie namų arba nuolatinės vasarojimo vietos.

Tayberry

Mažose erdvėse galima auginti vazonuose, kurių kasmet reiks vis didesnių. Žiemai įnešti į neperšalančią patalpą.
Tayberry

Dera antrametės šakos. Po vaisių nuskynimo arba prieš žiemą jas išpjauti.

Dar renkant derlių jau pradeda augti naujos šakos. Jei pakanka erdvės ir drėgmės, gali užaugti iki 6 m grunte, bet dažniausiai užauga 2-4 m ilgio. Geriau nuo pat pradžių jas nukreipti tinkama linkme, nes vėliau sunkiai pasiduos.

Gausesnis derlius gaunamas auginant grunte. Mėgsta derlingą priemolį saulėtoje vietoje, bet pakenčia ir dalinį pavėsį.

'Tayberry' grunte

Auginant vazone naujas šakas iš karto rišti prie karkaso. Lauke prieš žiemą geriau nuleisti pirmametes šakas ant žemės ir pridengti, nes labai šaltomis žiemomis antžeminė dalis gali nušalti. Pavasarį neskubėti pakelti, nes gali pažeisti vėlyvi šalčiai. 

'Tayberry' žydėjimo metu gausiai lankoma bičių

Iš vieno krūmo kas antrą dieną galima prisirinkti po indelį užsišaldymui žiemai.

'Tayberry' užšaldymui trintos su cukrumi

Kenkėjų ir ligų nepastebėjau. Trūkumas - dygliuotos šakos ir lapai. Tačiau skonis geresnis, nei bedyglių gervuogių.


2020 m. liepos 29 d., trečiadienis

Sniegas vasarą

Kemerai gėlynus puošia antrą vasaros pusę ir rudenį. Daugumos jų žiedai rausvi su violetiniu ar purpuriniu arspalviu. Jei tokia spalva nusibodus ar prie nieko nedera, galima rinktis baltai žydinčius.
Labai puošnūs ir tvirti - kemerai 'Snowball'.


Dėmėtasis kemeras (Eupatorium maculatum) 'Snowball'

Kaip visi dėmėtieji kemerai, 'Snowball' bunda labai vėlai, tad mišriame gėlyne reikia šalia sodinti ankstyvesnius augalus, pvz. veronikūnus, sinavadlapius vingirius, sibirinius vilkdalgius.
Žydėjimas sutampa su sparnuotaisiais vingiriais, patagoninėmis verbenomis.

Kemerai (Eupatorium) 'Snowball', vingiriai (Thalictrum) 'Splendide', patagoninės verbenos (Verbena bonariensis)

Kaip ir daugelis kemerų, mėgsta derlingą drėgną dirvą saulėtoje vietoje.
Pasiekia 140 cm aukštį, bet gali užaugti tik iki 80 cm, jei sausas pavasaris. Bet šiais metais, po lietingos vasaros pradžios, kai kurie užaugo 170 cm aukščio.

Tamsus fonas išryškina baltą kemerų spalvą

Žydi rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Dauginami kero dalijimu pavasarį.

Kemerai (Eupatorium) Snowball mišriame gėlyne su kininiais miskantais (Miscanthus sinensis), japoninėmis plukėmis (Anemone japonica), patagoninėmis verbenomis (Verbena bonariensis)


2020 m. gegužės 31 d., sekmadienis

Allium Summer Drumer

Dar vieni dekoratyviniai česnakai, kurie nėra būtini gėlynuose. Be jų galima apsieiti, nes žydi vėliausiai iš česnakų, kai žiedų ir taip marios.

Allium 'Summer Drummer'
Menkas atsparumas žiemą toks pats, kaip gausiažiedžių porų 'White Cloud', apie kuriuos rašyta čia:
https://gilesmedis.blogspot.com/2020/01/kamanes-debesyse.html

Labai aukšti (150 - 180 cm), tad derinti šalia panašių augalų, tokį ūgį pasiekiančių vasaros viduryje.

Allium 'Summer Drummer'
Žydėti pradeda šiek tiek vėliau už česnakus 'White Cloud', vėliau susilygina ir žydi visą liepos mėnesį. Peržydėję tinka sausoms puokštėms.

Česnakai 'Summer Drummer' rugsėjo mėnesį
Lapus augina nuo rudens per žiemą, tad šaltomis besniegėmis žiemomis gali supūti ar nepasiruošti žydėjimui. Jei greta nėra pridengiančių visžalių augalų, apšalę nepuošia gėlyno.

Allium 'Summer Drummer' šiltą 2019/2020 žiemą

Prierašas: 2020/2021 metų žiemą 5 zonoje iššalo.

2020 m. gegužės 29 d., penktadienis

Melsvės maistui

Kažkada atrodė šventvagystė valgyti tokias gražias gėles. Bet obuoliai ir salotos taip pat gražūs. Kai melsvynas pradeda nebetilpti turimoje žemėje, o naujų veislių vis dar norisi, tai pradedi po truputį retinti senus kerus, tuo pačiu lenktyniaujant su kitais melsvių mėgėjais. Stirnos, kiškiai, voverės ir šliužai su sraigėmis nesikuklindami sumažina lapų kiekį.

Jauni melsvių (Hosta) ūgliai su užpilu salotoms
Melsvių naudojimas maistui nėra naujiena. Rytų Azijoje nuo seno pavasarį renka jaunus melsvių ūglius. Verda, kepa, troškina, marinuoja.

Trumpai blanširuoti ir svieste apkepti žali melsvių (Hosta) ūgliai
Jauni ūgliai pjaunami pavasarį, kai tik pasirodo žemės paviršiuje, kol dar neišsivyniojo lapai. Nuskinti ilgai išsilaiko šaldytuve. Skirtingų veislių ne vienodi poskoniai.

Salotos su lašiša ir melsvių ūgliais
Skonis panašus į smidrų/šparagų (Asparagus), tad ir gaminti reikia kaip juos. Valgant žalius ūglius, burnoje lieka lengvas aitrumas, bet daug mažesnis, nei salotinių cikorijų.

Garnyras iš melsvių ūglių prie karštųjų patiekalų
Turint neperšalantį rūsį, galima užsiauginti daug skanesnių melsvių ūglių šviežiam vartojimui. Tamsoje jie užauga blyškūs ir traškūs.

Melsvės (Hosta) 'Sting' jauni ūgliai