Azijinė lelija (Lilium asiatic) Elodie

 Azijinės lelijos žydi liepos mėnesį (po miškinių lelijų, bet prieš visas kitas rūšis).

Azijines lelijas lengviausia auginti, nes pakančios lietuviškoms žiemoms, jei pasodintos neužmirktančioje vietoje. Greitai dauginasi, stiebai tiesūs, tvirti. Dažniausiai nekvepia.

Azijinė lelija (Lilium asiatic) Elodie

Pusiau pilnavidurė veislė Elodie neaugina žiedadulkių, todėl tinka alergiškiems žmonėms bei netepa skinant. Kartais žiedai būna turščiaviduriai, bet dulkinės vis tiek pakitę, užsirietę ir be žiedadulkių.

Švelnaus rausvumo žiedai gilumoje pataškyti tamsiomis vyšninėmis dėmėmis. Žiedlapiai smailėjantys.

Azijinė lelija (Lilium asiatic) Elodie

Elodie šiek tiek žemesnė nei dauguma azijinių lelijų veislių. Priklauso nuo sąlygų ir svogūno dydžio, aukštis svyruoja apie 50 cm.

Azijinė lelija (Lilium asiatic) Elodie

Sodinti saulėtoje vietoje, bet šaknys turi būti pridengtos kitais augalais. Svogūnai sodinami rudenį, kartais pavasarį. Dauginimui iškasami vasaros gale, kai pagelsta antžeminė dalis.

Lelija (Lilium) Lady Alice

 Ir kokiai tik rūšiai nepriskiria šios lelijų veislės. Galima rasti pavadintą rytine, tigrine, miškine, vamzdžiažiedės ar Henrio hibridu.

Lelija (Lilium) Lady Alice

Visgi patikimesni šaltiniai rašo, kad tai Henrio lelijos (Lilium henryi) hibridas. Iš įvairiais būdais kryžmintos botaninės rūšies išvesta lengvai auginama veislė.

Plonas ir lankstus stiebas sunkiai nulaiko didžiulius žiedus, todėl leliją geriau paremti. Pasodinus šalia krūmų ar medžių, Lady Alice pati grakščiai įsipins tarp šakų.

Viršuje Henrio lelija (Lilium henryi), apačioje du Lady Alice žiedai

Aukštis - 1,5 m, kartais užauga ir iki 2 m.

Tamsesni ir šviesesni oranžiniai žiedlapių atspalviai subtiliai pereina į kreminę baltą spalvą. Žiedai nukreipti žemyn, šiek tiek užriestais į viršų žiedlapiais primena turkišką kepurę, bet mažiau panašūs į tiurbaną nei Henrio lelija (Lilium henryi) Atgal išlinkę žiedlapiai pilnai atidengia labai ilgus žiedadulkėmis padengtus kuokelius.

Lelija (Lilium) Lady Alice šeivamedyje (Sambucus nigra) Black Lace

Žiedai maždaug 10-15 cm skersmens.

Kvapas panašus į liepų žiedų, subtilus, ne toks ryškus kaip rytinių lelijų.

Žydi liepos mėnesį, kartais rugpjūčio pradžioje. Gali augti saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje. Auginant saulėkaitoje neišlaiko tokios ryškios spalvos.

Lelija (Lilium) Lady Alice

Tinka skynimui. Galima auginti vazone, jei yra tinkama žiemojimui vieta.

Rašoma, kad atspari šalčiui, bet 4-je zonoje patariama žiemai mulčiuoti. Man kelios iššalo arba užmirko 5 zonoje, tad likusias vazonuose įnešinėju į neperšalančią patalpą.

Lelijų (Lilium) Lady Alice svogūnai

Sodinti į gerai drenuojamą dirvožemį, kuriame laikosi pastovi drėgmė, tačiau ne per didelė, kad svogūnai nesupūtų. Sodinamos giliau nei kitos lelijos (20-25 cm).

Miškinės lelijos (Lilium martagon)

 Lelijų grožiui nėra abejingų. Atskira miškinių lelijų grupė turi savo gerbėjus. Natūralistiniams gėlynams jos tinkamiausios, taip pat mėgiamos etnografiniuose darželiuose.

Įvairios miškinių lelijų (Lilium martagon) veislės

Nors ir keista, bet laukines rūšines lelijas sunkiau auginti, nei jų hibridus. Pasodinti svogūnai gali kelis metus nedygti. Tačiau, kai jau įsitvirtina, vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų.

Miškinė lelija (Lilium martagon) Guinea Gold

Tinkamomis sąlygomis žiedynai iškyla daugiau nei metro aukščio. Žiedai tiurbano formos, nulinkę žemyn, spalvos priklauso nuo veislės. Stipriai maloniai kvepia, kartais net per aitriai, labiau vėlai vakare pritraukti naktinius apdulkintojus.

Žydi birželio-liepos mėnesį.

Miškinė lelija (Lilium martagon) Claude Shride

Kaip ir visos lelijos mėgsta kai ,,kojos pavėsyje, galva saulėje", nemėgsta užmirkimo ir žemės perkaitimo, bet perdžiūvimo taip pat nemėgsta, tada auga žemos ir menkai žydi.

Nors nuodėmė valgyti gražias gėles, bet badmečiu galima virti laukinius rūšinių lelijų svogūnus, kurie turi krakmolo panašiai kaip bulvės. Liaudies medicinoje svogūnėliai vartojami atsikosėjimui skatinti, širdies ligoms malšinti. Nežinau ar veislės taip pat tam tinka, termiškai neapdorotas augalas nuodingas, patiems nesigydyti.

Miškinė lelija (Lilium martagon) Manitoba Morning

Rūšinių miškinių lelijų žiedai rausvi, jauni tamsesni, sendami šviesėja, šiek tiek pilkėja.

Auga šviesiuose lapuočių miškuose apydrėgnėje dirvoje.

Miškinė lelija (Lilium martagon)

Svogūnėlius sodinti geriausia rudens pradžioje ar vidury į derlingą dirvą.

Taip pat dauginti galima sėklomis, joms reikia šilto/šalto/šilto stratifikacijos ciklo, kurių kiekvienas po 2 mėnesius. Pasėjus žydi po 7-8 metų. Jei sėklomis dauginti veislines lelijas, nepaveldės savybių.

Po tokio sugadinimo miškinės lelijos (Lilium martagon) tais metais gali nežydėti

Pavasarį saugoti nuo sraigių, šliužų ir kiškių.

Vasarą lapus gadina lelijiniai čiuželiai (Lilioceris lilii).