Astilbė 'Vision Inferno'

 Jei rinktis tobulą astilbę, tai iš Vision serijos.

Astilbe Vision Inferno

Vision daugiausiai yra hibridai tarp kininių (Astilbe chinensis) ir darželinių (A.arendsii) astilbių, nors dažniausiai vadinamos kininėmis astilbėmis.

Kininės astilbės 'Vision Inferno" birželio mėn. gale

'Vision Inferno' veislė gauta sukryžminus astilbes 'Vision in Pink' ir 'Weisse Gloria'.

Kininės astilbės 'Vision Inferno' liepos mėn. pradžioje

Vision serijos astilbės užauga vidutinio aukščio (40-60 cm), tvirtos, pakenčia saulėtas vietas labiau nei japoninės ar darželinės astilbės. Bet mažiau atsparios šalčiui (5 zona).

Kininės astilbės 'Vision Inferno' liepos mėn. pabaigoje

'Vision Inferno' yra nuostabi veislė tankiais sidabriško šviesaus rausvumo žiedynais, kurie sendami ne runda, bet žalėja ir išlieka stambūs tvirti iki rudens.

Gėlynas spalio mėn.gale: astilbės 'Inferno', snapučiai, melsvės 'Atlantis', rudeninis mėlitas

Rudenį įgauna bronzinį rudumą, saulės šviesoje netgi ugninį, gal todėl veisėjas šiai astilbei davė tokį pragarišką pavadinimą.

Kininės astilbės 'Vision Inferno' lapkričio mėn.

Sausi žiedynai atlaiko vėją ir sniegą iki pat pavasario. Stirnos ir kiškiai neėda.

Jurginas Totally Tangerine

 Kai užsisakinėdama augalus ilgai neapsisprendžiau kuriuos jurginus rinktis, nutariau ne traukti burtus, bet pirkti pagal metų Pantone spalvą.

Jurginas (Dahlia) Totally Tangerine, europinis pūkenis (Cotinus coggyria) Young Lady

2024 metų spalva vadinosi 'Peach Fuzz', pagal nuotraukas internete anemoniniai jurginai panašiausiai atrodė 'Totally Tangerine' veislės. Bet jų vamzdiškieji žiedai apšviesti saulės atrodo kaip mandarinai.

Jurginas (Dahlia) Totally Tangerine

Kaip ir daugelis sodininkų, nemėgstu kasmet iškasinėjamų gėlių. Tačiau jurginai praverčia, kai reikia ką nors įsodinti į iškastų pavasarį žydinčių svogūninių vietą. Arba užpildyti tarpus tarp teisingais atstumais pasodintų medžių ir krūmų, kol jie nesuaugo.

Jurginas (Dahlia) Totally Tangerine, plaštakinis klevas (Acer palmatum)

Anemoninius jurginus noriai lanko kamanės ir bitės.

Jurginų 'Totally Tangerine' aukštis nurodomas 60-90 cm, bet nelaistomi gali neužaugti net iki 40 cm, o pasodinti geroje žemėje ir laistomi užauga virš 1 m.

Tinka sodinti į vazonus su kitomis gėlėmis.

Jurginas (Dahlia) Totally Tangerine

Sudžiovinti jurginų 'Totally Tangerine' žiedynai neblunka, netgi paryškėja.

Džiovinti jurginų (Dahlia) Totally Tangerine žiedynai

Begonija Santa Cruz

 Ne visiems patinka ryškūs augalai, bet kartais prireikia akcento. Bolivinė begonija (Begonia boliviensis) Santa Cruz pažadina greičiau nei kava, užtenka žvilgtelti į ją pro langą.

Begonia boliviensis Santa Cruz

Pirkau daugiau vienos veislės gumbų apsodinti aplink melsvę vazone, bet vietos jiems nedaug liko, nors vazonas ir didelis.

Hosta Blackjack, Begonia Santa Cruz

Gumbinės begonijos geriausiai auga daliniame pavėsyje, kur pakanka drėgmės. Bolivinių begonijų (Begonia boliviensis) žiedlapiai siauri, ilgi, žiedų labai daug, tad galima užsiauginti vienos spalvos sieną.

Bolivinės begonijos (Begonia boliviensis) Santa Cruz

Šią vasarą gavosi raudonas ,,krioklys", sienai reiktų dar vieno pakabinamo vazono. Ant šakos pakabintas vienas vazonas su bolivine begonija, apačioje žemėje pasodinti du gumbai.

Bolivinės begonijos (Begonia boliviensis) Santa Cruz

Begonijų gumbus rudenį iškasti nelaukiant šalnų. Patogiau auginti vazonuose, nes galima prieš šalnas įnešti į patalpą. Praėjus šalnų pavojui išnešti ir dar ilgai džiaugtis žydėjimu. 2024 m. spalio mėnesį begonijos dar gausiai žydėjo.

Nuvalytus ir išdžiovintus gumbus žiemą laikyti sausoje vėsioje vietoje. Neturint tinkamo rūsio galima laikyti šaldytuvo daržovių skyriuje. Laikant kambario temperatūroje gumbai suvysta ir per anksti sudygsta.

Bolivinės begonijos (Begonia boliviensis) Santa Cruz

Kaip žinome, begonijų žiedus galima valgyti. Rūgštoki bolivinių begonijų žiedlapiai patogesni salotoms, nei stambiažiedžių begonijų.

Salotos su begonijomis (Begonia boliviensis) ir viendienėmis (Hemerocallis)

Tangutinis rabarbaras (Rheum tanguticum)

Pilnas pavadinimas: plaštakinio rabarbaro tangutinis varietetas (Rheum palmatum var. tanguticum).

Rheum palmatum var. tanguticum

,,Tarybų Lietuvos enciklopedijoje" Rheum palmatum verčiamas kaip vaistinis rabarbaras, tad galima rasti pavadintą vaistinio rabarbaro tangutiniu varietetu.

Jauni lapai raudoni, vėliau kaštoniniai, blunka iki žalios spalvos, purpurinėmis lieka gyslos lapų apačioje.

Seno tangutinio rabarbaro (Rheum tanguticum) lapo apatinė pusė

Kitaip nei daržovinis rabarbaras (Rheum rhabarbarum), tangutinis išlieka dekoratyvus iki pirmų šalnų. Nuo pavasario iki rudens augina naujus lapus.

Tangutinis rabarbaras (Rheum tanguticum)

Nevalgomas.

Nuodingas, bet amarai ir šliužai nebijo. Dirbti su pirštinėmis. Medicinoje naudojamas šakniastiebis.

Su žiedynu pasiekia 2 m aukštį. Kol nežydi, auga labiau į plotį iki 1,80m, užgožia šalia augančius augalus.

Tangutinis rabarbaras (Rheum tanguticum)

Mėgsta augti drėgnoje laidžioje dirvoje daliniame pavėsyje. Saulėkaitoje nebent vandens pakrantėje, nes nepakenčia karščio.

Rheum palmatum var. tanguticum

Atsparumas šalčiui nurodomas labai skirtingas - dažniausiai 5 zonos. Bet galima rasti priskiriant ir 6 zonai ir 4-ai.

Auginu 5 zonoje beveik pelkėje. Prieš daug metų vienas paliktas be priežiūros, nelaistomas ir nedengiamas rabarbaras išnyko.

 

Iris Painted Lady

 Man nepavyko iš šios veislės išauginti irisų jūros, nors sodinau 5 zonoje tinkamoje vietoje.

Tinklinis vilkdalgis (Iris reticulata) Painted Lady

Tokiomis pačiomis sąlygomis kiti tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) gerai augo ir dauginosi, o 'Painted Lady' svogūnėlių skaičius kasmet mažėjo.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Painted Lady

Matyt ši veislė kolekcininkams, o ne dideliems gėlynams. O gal olandiškam klimatui.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Painted Lady

'Painted Lady' yra vilkdalgio 'Pauline' sportas.

Iriso 'Pauline' nuotraukos.

'Painted Lady' žiedai atrodo kaip 'Pauline' priešingybė - blyškūs, grakštūs, beveik balti su melsvai violetiniais dryžiais, geltonomis ir indigo dėmėmis.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Painted Lady

Iris Pauline

 Žemaūgiai violetiniai irisiukai 'Pauline' auginami taip pat kaip ir visi tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata).

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Pauline

Geriausiai auga saulėje arba daliniame pavėsyje gerai nusausintoje dirvoje. Ištvermingi, noriai dauginasi, bet ne per greitai.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Pauline tarp kupstinių šluotsmilgių (Deschampsia cespitosa) Tardiflora

Žiedai ant 10-15 cm stiebų gali pasirodyti vasario mėnesį, jei nebuvo įšalo, bet dažniausiai žydi kovo-balandžio mėnesiais.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Pauline

Kartais žydi po snieguolių ir botaninių krokų, kartais kartu, jei pavasaris ankstyvas ir karštas.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Pauline, krokai Prins Claus

Rekomenduojama svogūnėlius iškasti kas 3-4 metus, nes sutankėja.

Svogūninių gėlių sodinimas šlaite

 2024 metų ilgas šiltas ruduo leido sodinti pavasarį žydinčius svogūninius augalus net gruodžio mėnesį. Dar galima sakyti, kad neleido laiku pasodinti, nes spalio pradžioje sodinti krokai ir tulpės sudygo per anksti.

Apie rudeninį svogūninių sodinimą rašiau čia, čia ir čia.

Dabar apie sodinimą labai stačiame šlaite.

Svogūninių sodinimas šlaite

Kad kalnas nenuslinktų, jis turi būti iš molio arba sutvirtintas medžių šaknimis. Tokį sunku kasinėti ir prižiūrėti. Svogūnines geriau rinktis botanines rūšis ir jų veisles, kurių nereikia kasmet iškasinėti.

Botaninių tulpių mišinys (kairėje), Tulipa whittallii (dešinėje) 

Nuožulniame šlaite velėną galima išpjauti kryžmai ar H formos, atversti kampus, po jais sudėti svogūnėlius ir užversti atgal. Bet ne visada žolė lengvai pasikelia, jei ji pati seniai išaugusi, ne naujai užsėta ant užvežtos žemės. Tokiu atveju kertami grioveliai aštriausiais įrankiais kokius turime.

Smulkiasvogūnių sodinimas šlaite

Jei pavyksta praplatinti, įberiame geros žemės ir sudedame svogūnėlius. Velėnos kraštus suglaudžiame ir suminame ar suplojame.

Jei šlaitas apsodintas daugiametėmis, jas nupjauname prieš svogūninių sodinimą, nes sunku dirbti, kai veliasi negyva antžeminė dalis.

Kalninių viksvų (Carex montana) Rauhreif kirpimas šlaite

Kai reikia sodinti didesniais tarpais, tada praverčia sodininko peilis.

Krokų sodinimas šlaite

Su Gardenos piktžolių ravėtuvu padaromos gražios duobutės svogūnėliams

Iris Clairette

 Dar vienas žydras anksti pavasarį žydintis mažylis. Nors siauresniais vainiklapiais nei vilkdalgis 'Alida', bet labiau patraukia praeivių akį.

Tinklinis vilkdalgis (Iris reticulata) Clairette

Viešame gėlyne taip gundė ir viliojo, kad per ketverius metus kažkas žydinčius su svogūnėliais išsinešė visus 100 vienetų.

Vilkdalgių (Iris reticulata) 'Clairette' ,,ežerėliai" pasodinti tarp rasakilų (Alchemilla fissa), kurios greitai paslepia peržydėjusias pavasarines svogūnines gėles ir vasarą suauga į vientisą žalią pievą:

Iris reticulata Clairette, Alchemilla fissa

Ką mato bitės, o mes tik atplėšę viršutinį tinklinio vilkdalgio vainiklapį:

Tinklinis vilkdalgis (Iris reticulata) Clairette

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) žydi kartais vasario, kovo ar balandžio mėnesiais, priklauso ar buvo žiemą įšalas ir kada jo neliko.

Tinklinis vilkdalgis (Iris reticulata) Clairette

Gyvūnai neėda, vabzdžiai nepuola, nebent puvinys, jei vilkdalgiai pasodinti netinkamoje vietoje.

Iris Alida

 Šviesios mėlynos spalvos, tarsi maišytos su pienu, anksti pavasarį žydintys vilkdalgiai 'Alida' vadinami tinkliniais (Iris reticulata). Bet 'Alida' yra populiariųjų svogūninių vilkdalgių 'Harmony' sportas, o 'Harmony' yra baltadryžių (Iris histrioides) ir tinklinių vilkdalgių (Iris reticulata) hibridas.

Tinklinis vilkdalgis (Iris reticulata) Alida

Dangaus žydrumo žiedlapiai puošti tamsiai mėlynomis juostomis, geltonomis ir baltomis dėmėmis.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Alida

Priskiriami 5 atšiaurumo zonai, kaip ir daugelis pavasarį žydinčių žemaūgių svogūninių vilkdalgių.

Aukštis 10-15 cm. Žydi nutirpus sniegui, pradžioje pasirodo žiedai be lapų, vėliau išauga siauri ilgi keturbriauniai stati lapai.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Alida

Svogūnėliai sodinami rudenį 6-8 cm gylyje laidžioje dirvoje saulėtoje vietoje.

Ši veislė gana atspari ir noriai dauginasi, švelniai kvepia.

Tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) Alida

Gali ilgai augti vienoje vietoje, jei vasarą neužmirksta.

Botaninės tulpės Lucca

 Ryški botaninė (15 grupės) tulpė. Kai išsiskleidžia, žiedo vidus geltonas su juodo šokolado centru.

Tulipa botanical 'Lucca'

Geriau sodinti arčiau tako ir žiūrėti į žiedus iš viršaus, nes tolumoje nesimatys to žavaus ,,deserto".

Tulipa botanical 'Lucca'

15-20 cm aukščio daugiažiedė, iš vieno svogūnėlio pakaitomis pasirodo daug žiedų, bet ne puokštėmis.

Tulipa 'Lucca'

Užtenka pasodinti vieną kartą, nereikia vasarai iškasinėti, puikiai natūralizuojasi. Bet žydėjimo laikas sutampa su kiaulpienių, tad pasodinus pievoje gali prapulti.

Senstant žiedlapių išorinė pusė rausvėja.

Ištvermingos žiemą, jei neužmirksta.

Botaninės tulpės 'Lucca'

Sodinamos kaip visos tulpės - trijų svogūnėlių gyliu vėlų rudenį, kai medžių lapai nukrinta, bet žemė dar neįšalusi.

Pelės su pelėnais svogūnėlius mėgsta kaip ir visų tulpių.

Botaninės tulpės 'Lucca'

Vakare ar apniukusią dieną susiskleidžia, tampa mažiau matomais žalsvai gelsvais lašo formos žiedais.

Laetiporus cincinnatus

 Geltonpinčių yra ne viena rūšis, tik neradau jų vardų lietuvių kalba. Ir pačių geltonpinčių daugiausiai radau tik valgomųjų (Laetiporus sulphureus), apie jas rašiau:

https://gilesmedis.blogspot.com/2024/02/valgomoji-geltonpinte-laetiporus.html

https://gilesmedis.blogspot.com/2024/02/visciuku-medziokle-parke.html

Bet 2024 m. vasarą aptikau ir kitą rūšį: Laetiporus cincinnatus.

Laetiporus cincinnatus

Ji nuo geltonosios skiriasi porų spalva.

Anglakalbiai Laetiporus sulphureus vadina 'chicken of the woods', o Laetiporus cincinnatus - 'white chicken of the woods'.

Laetiporus cincinnatus, taip atrodė prieš parą

Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) sinonimas: geltonoji kempinė, tada Laetiporus cincinnatus būtų galima vadinti baltaja kempine.

Abiejų rūšių vaisiakūniai valgomi ir labai skanūs, auga dažniausiai ant kietmedžių. Radau ant ąžuolų, baltažiedžių robinijų (seniau vadintų akacijomis), tik vieną radau ant drebulės.

Laetiporus cincinnatus

Laetiporus sulphureus poros geltonos, todėl visa kempinė atrodo vienodai geltona. O Laetiporus cincinnatus poros baltos, bet dalis prie medžio yra geltona. Baltosios valgomosios geltonpintės skonis geresnis, valgomosios dalies daugiau, galima pjauti prie pat pagrindo.

Laetiporus cincinnatus

Valyti peiliu ir servetėle, neplauti, gaminti kaip ir geltonąją.

Laetiporus cincinnatus, apkepta svieste su prieskoniais

Taip atrodo augavietė po 5 dienų - dalis kempiniu nugrybauta, dalis naujų vaisiakūnių ataugo.

Laetiporus cincinnatus