Obels dauginimas oriniu įšaknijimu

 Jei norite pasidauginti patikusį vaismedį, bet neturite nei poskiepio nei laukinio sėjinuko, galimas toks būdas.

Obels dauginimas oriniu įšaknijimu

Apie orinį įšaknijimą rašiau čia ir čia.

Nuotraukose rudeninės obels 'Arbat' koloninė forma.

Obuoliai sultingi, saldžiarūgščiai, traškūs, skanūs ir gražūs. Galbūt sodinsiu gyvatvorę, tai reiks daugiau sodinukų.

Žievės žiedą oriniam įšaknijimui išpjoviau vasario mėnesį

Užmauti tokį indą patogiau kol šakos be lapų. Naudojau taromato nepriimtų butelių dalis. Maži nėra gerai, nes priauga per mažai šaknų, kurios išsijudina nuimant butelį. Geriausiai naudoti 1,5 ar 2 litrų talpos. Galima naudoti ir specialiai tokiam dauginimui skirtus indus, bet man nepasiteisino.

Į apačią įdedu truputį samanų, kad neišbyrėtų substratas. 

Obels dauginimas oriniu įšaknijimu

Kitų metų pavasarį šaknų dar nesimatė.

Tokiu būdu patogiau dauginti stačiai į viršų augančias šakas, tada laistant neišbėga vanduo. Kampu augančios šakos viršūnė augs į viršų, todėl nebus tiesus sodinukas, nebent toks sumanymas.

Obels dauginimas oriniu įšaknijimu, antra vasara

Galima būtų talpą apvynioti tamsia plėvele, taip pat uždengti viršų, kad mažiau garuotų drėgmė. Bet man patogiau laistyti atvirą ir stebėti kada pasimatys šaknys. O jos jau išaugo antrų metų birželio mėnesį.

Tada nupjoviau šaką žemiau butelio kaklelio ir sodinau į vazoną. Galima iškart sodinti į gruntą, jei paruošta duobė.

Obels dauginimas oriniu įšaknijimu

Sodinant būtinas kuolas prie kurio pririštą medelį auginti keletą metų. Vazone taip pat geriau tvirtai pririšti, jei dauginame ilgą šaką, kad nesivartytų.

Nuotraukoje metais anksčiau padauginta tokia pati obelis vazone, apačioje nupjautos padaugintos šakos laukia persodinimo.

Obels dauginimas oriniu įšaknijimu

Norint pasidauginti ,,verkiančius" medžius, žievę įpjauti vasarą ar rudenį.

Allium Arctic Snow

 Labai graži stipinuotojo česnako (Allium schubertii) veislė, deja netinkanti mūsų klimatui.

Gal pajūryje ar arčiau Lenkijos pasienio jie gerai žiemoja, bet Vidurio Lietuvoje ir net beveik 6 zonoje iš 25 vnt. per 3 metus liko tik vienas svogūnas.

Stipinuotasis česnakas (Allium schubertii) Arctic Snow

Aukštis 40 cm

Žydi birželio mėn.

5 zona

Balandžio mėnesį išauga daili žalių platokų lapų rozetė.

Stipinuotasis česnakas (Allium schubertii) Arctic Snow

Žiedynas auga gegužės mėnesį, o birželio pradžioje pradeda skleistis balti žvaigždiški žiedai. Tuo metu lapai pradeda gelsti, todėl kaip beveik visus česnakus geriau sodinti tarp jau sužėlusių daugiamečių.

Stipinuotasis česnakas (Allium schubertii) Arctic Snow

Didžiulis žiedų kamuolys gali užaugti daugiau nei 30 cm skersmens, nors patys žiedai tik 2 cm dydžio. Žiedkočiai skirtingo ilgio, todėl iš tolo sudaro voratinklio vaizdą.

Žiedynkotis neaukštas, todėl atrodo lyg fejerverkas sprogo prie pat žemės.

Stipinuotasis česnakas (Allium schubertii) Arctic Snow

Sodinti rudenį saulėtoje vietoje 3 svogūnų gylyje, bet saugant nuo šalčio geriau sodinti giliau, aišku, jei labai geras drenažas. Turint žiemą neperšalančią patalpą, verta auginti vazone.

Norint sulaukti žydėjimo kitais metais, geriau neleisti brandinti sėklų.

Stipinuotasis česnakas (Allium schubertii) Arctic Snow

Sausoms puokštėms taip pat geriau skinti vos pradėjusius sėkladėžes auginti žiedynus, nelaukiant kol lietūs nurudins.

Astilbė 'Vision Vulcano'

 Viena ryškiausių ir tamsiausių kininių astilbių, jei auga saulėtoje vietoje.

Astilbe Vision Vulcano

Kaip ir daugelis astilbių, jei augs visiškame pavėsyje, žiedai bus šviesesnio atspalvio.

Vidutinio aukščio, kuris priklauso nuo vietos, tai bus maždaug 50-70 cm.

Astilbe chinensis Vision Vulcano

Nors kininės astilbės pakantesnės nepalaistymams ir saulėtesnėms vietoms, bet neaugs vasarą išdžiūstančioje molingoje dirvoje.

Kininė astilbė Vision Vulcano

Nors ir puiki astilbė, bet abejoju ar labai girti, nes atsparumas šalčiui mažesnis, nei senų tamsiai raudonų veislių. 

Priskiriama 5 atšiaurumo zonai. Nors auginu Vidurio Lietuvoje, t.y. 5 zonoje, bet 2023/2024 m. žiemos pradžioje termometro stulpelis naktimis nukrisdavo žemiau -30 laipsnių pagal Celsijų. Dalis astilbių Vulcano kerų iššalo. Išgyveno įnešti su vazonais į neperšalančią patalpą.

Astilbe chinensis Vision Vulcano

Bet gyvenantys arčiau jūros gali gėrėtis puriais spindinčiais Vulcano žiedynais.

Puošnusis krokas (Crocus speciosus)

 Krokai, be kurių galima apsieiti. Ne todėl, kad jiems trūktų grožio, kaip tik jie dailūs, dideliais žiedais. Bet tik kai žydi.

Puošnusis krokas (Crocus speciosus)

O sulaukti Lietuvoje saulėtų dienų spalio ir lapkričio mėnesiais ne kasmet pavyksta. Jei ir pasirodo saulė, tai gana trumpai, o pliaupiant lietui šie krokai neišsiskleidžia. Kartais taip ir prabūna susiglaudę kol užšąla. Kartais išdygusius nušaldo pirmosios šalnos, kartais žydinčius užsninga.

Puošnusis krokas (Crocus speciosus)

Galima auginti vazonuose ir per šalnas įnešinėti į neperšalančią patalpą, po šalnų išnešti ir tikėtis saulėto rudens.

Puošnieji krokai panašūs į daržinius (Crocus sativus), todėl tyčia ar netyčia dažnai maišomi. Mažiau lepūs nei tie vadinami ,,šafraniniais". Purkos stambios ir ilgos kaip ,,šafraninių" krokų, bet ne tokios tamsios ir neiškrenta per žiedo šoną taip žemai. Taip pat nėra tamsios dėmės žiedo centre. Kvapas panašokas, bet silpnesnis.

Puošniojo kroko (Crocus sativus) žiedo detalės

Kilę iš Turkijos ir Kaukazo. Vėlų rudenį pirma pasirodo žiedai, po to lapai. Lapai žaliuoja iki pavasario, jei nenušąla. 

Aukštis apie 7-15 cm.

Puošnusis krokas (Crocus speciosus)

Didelius žiedus dažnai suguldo rudeniniai lietūs.

Svogūnėlius kartais išnešioja lauko pelės ir pelėnai.

Puošnieji krokai (Crocus speciosus) tarp vilnotųjų notrų ir katžolių

Svogūnėliai sodinami anksčiau nei didžioji dalis svogūninių augalų, kartu su vėlyviais ir kitais rudenį žydinčiais krokais, t.y. rugpjūčio mėnesį.

Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

 Labai ryški viendienė dideliais, plačiais žiedais.

Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

Vasaržalė, todėl lengva auginti.

Kompaktiška, užauga iki 65 cm aukščio.

Kartais besiskleidžiant žiedui tamsūs raukti kraštai sukimba ir reikia juos atskirti.

Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

Retkarčiais užaugina pusiau pilnavidurius žiedus.

Sodinti derlingoje humusingoje dirvoje, kuri išlaiko drėgmę, bet neužmirksta žiemą. Pakenčia ilgesnius nepalaistymus.

Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

Šaknys sodinamos anksti pavasarį. Dauginamos, skirstomos, persodinamos pavasarį ir vasaros gale ar rudens pradžioje.

Viendienė (Hemerocallis) Tiger Blood

Rašo, kad žydi pakartotinai, bet nemačiau. Reiktų sodinti saulėtoje vietoje, kurios mažai turiu.

Lelija (Lilium) Lady Alice

 Ir kokiai tik rūšiai nepriskiria šios lelijų veislės. Galima rasti pavadintą rytine, tigrine, miškine, vamzdžiažiedės ar Henrio hibridu.

Lelija (Lilium) Lady Alice

Visgi patikimesni šaltiniai rašo, kad tai Henrio lelijos (Lilium henryi) hibridas. Iš įvairiais būdais kryžmintos botaninės rūšies išvesta lengvai auginama veislė.

Plonas ir lankstus stiebas sunkiai nulaiko didžiulius žiedus, todėl leliją geriau paremti. Pasodinus šalia krūmų ar medžių, Lady Alice pati grakščiai įsipins tarp šakų.

Viršuje Henrio lelija (Lilium henryi), apačioje du Lady Alice žiedai

Aukštis - 1,5 m, kartais užauga ir iki 2 m.

Tamsesni ir šviesesni oranžiniai žiedlapių atspalviai subtiliai pereina į kreminę baltą spalvą. Žiedai nukreipti žemyn, šiek tiek užriestais į viršų žiedlapiais primena turkišką kepurę, bet mažiau panašūs į tiurbaną nei Henrio lelija (Lilium henryi) Atgal išlinkę žiedlapiai pilnai atidengia labai ilgus žiedadulkėmis padengtus kuokelius.

Lelija (Lilium) Lady Alice šeivamedyje (Sambucus nigra) Black Lace

Žiedai maždaug 10-15 cm skersmens.

Kvapas panašus į liepų žiedų, subtilus, ne toks ryškus kaip rytinių lelijų.

Žydi liepos mėnesį, kartais rugpjūčio pradžioje. Gali augti saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje. Auginant saulėkaitoje neišlaiko tokios ryškios spalvos.

Lelija (Lilium) Lady Alice

Tinka skynimui. Galima auginti vazone, jei yra tinkama žiemojimui vieta.

Rašoma, kad atspari šalčiui, bet 4-je zonoje patariama žiemai mulčiuoti. Man kelios iššalo arba užmirko 5 zonoje, tad likusias vazonuose įnešinėju į neperšalančią patalpą.

Lelijų (Lilium) Lady Alice svogūnai

Sodinti į gerai drenuojamą dirvožemį, kuriame laikosi pastovi drėgmė, tačiau ne per didelė, kad svogūnai nesupūtų. Sodinamos giliau nei kitos lelijos (20-25 cm).

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby

 Norint pavasarį įvairovės gėlyne, tiks šie smulkučiai ryškūs narcizai.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby

Gana nauja veislė 7-je narcizų grupėje.

Žydi vėlai, kartu su kiaulpienėmis, tad ne visur tiks.

Žydėjimo laikas priklauso nuo pavasario oro, jei ankstyvas ir labai karštas, tada pasirodys balandžio pabaigoje ir žydės visą gegužės mėnesį. Kartais dar žydi ir birželio pradžioje.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby

Geltoni žiedai su ryškiomis baltomis žymėmis nuo išorinių žiedlapių galiukų. Gali pasitaikyti ir beveik ištisai geltoni žiedai.

Jei tinka sąlygos, formuoja sąžalynus. Žemaūgiai, apie 15-20 cm, bet prisitaiko prie aplinkinių augalų. Iš svogūnėlio išaugina iki 4 žiedynkočių. Maloniai kvepia.

Lapai labai siauri. Gali augti vėjuotose vietose, lietus neišlaužo smulkių žiedynų.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby, melsvės (Hosta) First Frost

Kiek teko auginti miniatiūrinių narcizų, šie atspariausi. Gerai auga ir žydi Vidurio Lietuvoje, bet nesu tikra ar jiems patinka rytinėje dalyje, nes nurodomas atsparumas iki -23 laipsnių pagal Celsijų.

Pakankamai kompaktiški auginimui mažuose vazonuose ar loveliuose. Tinka skynimui.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby, melsvės, astrantijos, sibiriniai vilkdalgiai

Tarsi žvaigždėmis nusėtos melsvės (Hosta) First Frost. Geltoni žonkiliniai narcizai atkartoja melsvių lapakraščius. Projektuojant gėlyną dar nežinojau ar galėsiu sodinti svogūnines gėles jame, tad tarpus tarp melsvių palikau ne itin didelius. Bet šių narcizų svogūnėliai nedideli, tad įterpiant po metų melsvių šaknys nepasižeidė.

Žonkiliniai narcizai (Narcissus jonquilla) New Baby, melsvės (Hosta) First Frost

Sodinti 10 cm gylyje spalio-lapkričio mėn. laidžioje derlingoje dirvoje. Mėgsta saulėtą vietą, bet auga ir daliniame pavėsyje.

Tręšti po žydėjimo, kol žali lapai.

Nuodingi, tad nedomina kiškių, stirnų ir pelėnų.

Linalapė tulpė (Tulipa linifolia)

 Nors viena žemiausių, bet savo raudoniu akį traukianti tulpė. Kas prisimena pionieriškus kaklaraiščiu, tai Tulipa linifolia žvilga saulėje taip pat.

Linalapė tulpė (Tulipa linifolia)

Tėvynė: Afganistanas, Iranas, Pamyro kalnai

Aukštis apie 20 cm

Nors per žiedus nesimato lapų, pavadintos linalapėmis (Tulipa linifolia).

Linalapė tulpė (Tulipa linifolia)

Dėl taksonominės ir nomenklatūros painiavos dažnai Tulipa linifolia priskiriama Batalinii grupei.

Linalapė tulpė (Tulipa linifolia)

Kai auga saulėtoje vietoje skurdokoje dirvoje, labai žema, siaurų lapų kraštai banguoti. Pasodinta daliniame pavėsyje geroje žemėje gali būti aukštesnė ir išlinkstanti.

Nuotraukoje gėlyno pakraščio fragmentas, visi žemi augalai besikeičiančiu spalviniu vaizdu nuo pavasario iki rudens: botaninės tulpės, krokai, botaniniai narcizai, katžolės, amsonijos.

Tulipa linifolia, Narcissus Elka, Nepeta x faassenii Junior Walker, Amsonia Blue Ice

Botaninės tulpės Whittallii

 Lietuviško vertimo šiai laukinei rūšinei tulpei nėra (tik siūlomas DI, kuriuo nepasitikiu), tad reiks rašyti lotyniškai. 

Tulipa whittallii yra tetraploidinis Tulipa orphanidea grupės klonas, tad laikoma, kad yra sinonimas.

Tulipa whittallii

Pavadinta Edward Whittall, kuris turėjo medelyną Turkijoje, vardu.

Aukštis 15-30 cm.

Sodinimo gylis maždaug 5 cm.

Žydi balandžio pabaigoje - gegužės pirmoje pusėje.

Tulipa whittallii  

Tulipa whittallii išsiskleidžia tik šviečiant saulei, tad jei pavasaris apniukęs, gali tekti ilgai laukti.

Žiedų vidus ryškiai oranžinis su tamsiu švytėjimu prie pagrindo, išorė rusva. Spalvos intensyvumas gali šiek tiek skirtis, jei pasodintos mažiau saulėtoje vietoje. Ne visi žiedai turi būdingą geltoną juostą per vainiklapio vidurį. Dulkinės beveik juodos iki geltonų žiedadulkių pasklidimo.

Tulipa whittallii, Tulipa Lucca

Smulkių botaninių tulpių gerbėjams ši rūšis gal labiau tinka, nei anksčiau aprašytoji tulpių veislė Lucca, nes abi žydi kartu su kiaulpienėmis, tad raudonų plytų spalvos Tulipa whittallii geriau matosi geltonoje pievoje. Aišku, tvarkinguose darželiuose tokios problemos nėra.

Tulipa whittallii 

Botaninės tulpės gerai natūralizuojasi, bet ir jų svogūnėlius mėgsta pelės. Tad, nors laukinių tulpių nereikia kasmet iškasinėti ir džiovinti, vis tiek sodinu į specialius krepšius ir vasarą iškasusi padedu saugioje tamsioje sausoje vietoje. 

Margutė (Fritillaria) Helena

 Daugiažiedžių margučių (Fritillaria imperialis) labai mažai veislių, tad sulaukus naujos, skubu pirkti.

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Helena

Gražioji Helena verta savo vardo. Lyg ir paprasta turėtų būti, kaip geltonai žydinti Lutea, bet beveik juodi stiebai ir žiedkočiai kontrastuoja su žiedų geltoniu, taip patraukdami dėmesį.

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Helena

Žiediniai pumpurai taip pat skiriasi nuo geltonžiedžių Lutea margučių. Nuo pat pradžių ryškios tamsesnės beveik rudos gyslos, kurios dalinai išlieka ir išsiskleidus žiedams.

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Helena

Galima auginti vazonuose, tada geriau laikyti neperšalančioje patalpoje.

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Helena

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Helena dygsta tamsi, pamažu lapai šviesėja iki bronzinės spalvos, kol pažaliuoja atsiradus žiedpumpuriams.

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Helena

Sodinti kaip ir visas margutes saulėtoje gerai drenuotoje dirvoje.

Sodinama rugsėjo ar spalio mėn. apie 15-20 cm gylyje.

Aukštis priklauso nuo sąlygų: 70-120 cm.

Žydi balandžio - gegužės mėn.

Daugiažiedė margutė (Fritillaria imperialis) Helena

Bijo puvinio, šliužų ir lelijinių čiuželių (Lilioceris lilii).

Miškinės lelijos (Lilium martagon)

 Lelijų grožiui nėra abejingų. Atskira miškinių lelijų grupė turi savo gerbėjus. Natūralistiniams gėlynams jos tinkamiausios, taip pat mėgiamos etnografiniuose darželiuose.

Įvairios miškinių lelijų (Lilium martagon) veislės

Nors ir keista, bet laukines rūšines lelijas sunkiau auginti, nei jų hibridus. Pasodinti svogūnai gali kelis metus nedygti. Tačiau, kai jau įsitvirtina, vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų.

Miškinė lelija (Lilium martagon) Guinea Gold

Tinkamomis sąlygomis žiedynai iškyla daugiau nei metro aukščio. Žiedai tiurbano formos, nulinkę žemyn, spalvos priklauso nuo veislės. Stipriai maloniai kvepia, kartais net per aitriai, labiau vėlai vakare pritraukti naktinius apdulkintojus.

Žydi birželio-liepos mėnesį.

Miškinė lelija (Lilium martagon) Claude Shride

Kaip ir visos lelijos mėgsta kai ,,kojos pavėsyje, galva saulėje", nemėgsta užmirkimo ir žemės perkaitimo, bet perdžiūvimo taip pat nemėgsta, tada auga žemos ir menkai žydi.

Nors nuodėmė valgyti gražias gėles, bet badmečiu galima virti laukinius rūšinių lelijų svogūnus, kurie turi krakmolo panašiai kaip bulvės. Liaudies medicinoje svogūnėliai vartojami atsikosėjimui skatinti, širdies ligoms malšinti. Nežinau ar veislės taip pat tam tinka, termiškai neapdorotas augalas nuodingas, patiems nesigydyti.

Miškinė lelija (Lilium martagon) Manitoba Morning

Rūšinių miškinių lelijų žiedai rausvi, jauni tamsesni, sendami šviesėja, šiek tiek pilkėja.

Auga šviesiuose lapuočių miškuose apydrėgnėje dirvoje.

Miškinė lelija (Lilium martagon)

Svogūnėlius sodinti geriausia rudens pradžioje ar vidury į derlingą dirvą.

Taip pat dauginti galima sėklomis, joms reikia šilto/šalto/šilto stratifikacijos ciklo, kurių kiekvienas po 2 mėnesius. Pasėjus žydi po 7-8 metų. Jei sėklomis dauginti veislines lelijas, nepaveldės savybių.

Po tokio sugadinimo miškinės lelijos (Lilium martagon) tais metais gali nežydėti

Pavasarį saugoti nuo sraigių, šliužų ir kiškių.

Vasarą lapus gadina lelijiniai čiuželiai (Lilioceris lilii).