Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

 Tekstas jau buvo tinklaraštyje, kurio dar vis neatgaivinu. Tai čia pakartosiu.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Šis kiškiakopūstis ne piktžolė, o reto gražumo augaliukas akmenų sodui.

Lietuviško vardo dar nėra, o anglakalbiai vadina: Pink Carpet Oxalis, Pink Buttercups, Chilean Wood Sorrel, Chilean Oxalis, Silver Shamrock, Sandoxalis.

Šeima: kiškiakopūstiniai (Oxalidaceae)

Tėvynė: Argentinos ir Čilės kalnuotos vietovės

Zona 4

Aukštis: 8 cm

Sidabriškai melsvi klostyti lapai puikiai dera su rausvais žiedais, pasipuošusiais tamsiomis gyslomis.

Gaila, trumpai mus džiugina: lapai pasirodo balandžio pabaigoje, žydi visą gegužės mėnesį ir beveik iškart antžeminė dalis nunyksta.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Tėvynėje šie kiškiakopūsčiai prisitaikę prie atšiaurių sąlygų - kenčia baisų šaltį ir turi atsilaikyti prieš stiprų vėją. Todėl auga žemomis 8 cm ,,pagalvėlėmis", kero plotis siekia 15 cm. Vazone geresnėmis sąlygomis užauga aukštesni.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Šių efemeroidų įdomi ne tik viršutinė dalis, bet ir žemėje augantis stiebagumbis, tarsi iš palmių plaušų surištas svogūnas. Auginant vazone galima jo viso neslėpti.

Blogu oru ir nakčiai lapai susiglaudžia. Žiedai taip pat išsiskleidžia tik šviečiant saulei.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Šiuos kiškiakopūsčius galima auginti ir kambaryje. Kai vazone peržydi ir nunyksta lapai, rudenį persodinti į gėlyną saulėtoje vietoje. Būtina laidi dirva, nes bijo užmirkimo. Kad žiemą nesupūtų, patariama uždengti stiklu.

Kiškiakopūstis (Oxalis adenophylla)

Kenkėjų nebijo, tik šaknų puvinio. Tiesa, nežinau ar pelės jų neėda, nes neauginau tokiose vietose kur jos gyvena.

Dauginamas dukteriniais svogūnėliais, kurie sodinami rudenį lauke. Arba sėklomis.