Helix pomatia arba kaip aš ploviau sraigėms užpakalius

 Internete daugiausiai receptai kaip atidaro konservuotų sraigių skardinę ir sumaišo sraiges su česnakiniu sviestu. Iš kur gauti sraigių, jei ne iš parduotuvės, mažiau informacijos.

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia)

Kadangi į Lietuvą vynuoginės sraigės (Helix pomatia) atvežtos jau prieš kelis šimtus metų ir iš dvarų parkų paplito plačiai, tai rasti nėra sunku. Pavasarį atšilus orui jos išlenda ne tik perdirbti vystančius tulpių lapus, bet ir suryti jaunus daigus.

Maistui sraigės renkamos iki liepos 1 d. Sako, vėliau jos būna kietos. Netikrinau.

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia)

Ganyti sraiges ar neganyti, nuomonės įvairios. Tik užberti druska ir iškart virti nebandžiau, nes manau, kad gali būti kietesnės. Juk sodininkai taip naikina šliužus ir sraiges, kad sudžiūtų. Be to, sraigės ėda ir ekskrementus, tad man maloniau valgyti apsivaliusius pilvakojus moliuskus.

Tad apie vynuoginių sraigių (Helix pomatia) ganymą miltuose.

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia)

Iš viso, be puodo, man prireikė trijų talpių indų. Vienas būtinai turi būti su dangčiu. Ganymui skirtas indas turi turėti angas šonuose arba viršuje. Naudojau kibirą su šonuose išgręžtomis skylėmis. Kažkada bandžiau aprišti indą dvigubu marlės sluoksniu, bet sraigės po truputį jį suėdė.

Antras indas su skylėmis dugne. Galima naudoti didelį vazoną.

Kadangi sraigės sodyboje, tai savaitgalis rinkimui, darbo dienos ganymui ir valymui, penktadienis virimui.

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia) prieš valymą, miltų šį kartą per daug

Plauti reikia kasdien, taip pat kaip ir maitinti. Nemėtyti, kad nepažeisti kiauto. Tokiu būdu visos sraigės lieka gyvos. Pradžioje plaudavau lauke su laistymo žarna, bet uodai parvarė į namus. Patogiau plauti vonioje.

Iš ganymo kibiro sraiges perkėliau į kiauradugnį kibirą. Pirmojo kibiro turinį su miltų likučiais surinkau tualetiniu popieriumi, kad neužsikimštų vonia. Į išplautą pirmąjį kibirą perkėliau nuvalytas ir gerai išpraustas sraiges, įpyliau ploną sluoksnį miltų, tvirtai užspaudžiau dangtį, pastačiau vėsioje tamsioje patalpoje iki kitos dienos.

Kartais užtenka 3 dienų ganymo miltuose, kartais reikia daugiau.

Gaminimo dieną pasiruošiau didelį puodą su verdančiu vandeniu ir dar didesnį kibirą perpylimui.

Į verdantį vandenį metame sraiges. Nepaliekame puodo be priežiūros, nes vanduo greitai užputoja ir išbėga.

Vynuoginių sraigių (Helix pomatia) virimas

Verdame BE DRUSKOS! Tik su prieskoniais (česnako skiltele, lauro lapais, pipirais...).

Užtenka pavirti 5-10 min, bet galima ir ilgiau.

Trečiąjį ne kiaurą kibirą pripilu iki pusės šalto vandens, tada į jį suverčiu išvirtas sraiges su visu vandeniu. Jame daug sutrauktų gleivių, todėl išgriebusi sraiges skystį išpilu į unitazą.

Virtų vynuoginių sraigių (Helix pomatia) plovimas

Kai viriau sraiges tik vieną kartą, jautėsi samanų ir žemės kvapas. Todėl kitus kartus virdavau po tris kartus. Kiekvieną kartą be druskos, bet su prieskoniais (česnaku, lauro lapais, juozažole, muskato riešutu...).

Vynuoginių sraigių (Helix pomatia) virimas

Galiausiai turime puodą sraigių kriauklėse iš kurių reikia išimti kūnus.

Virtos vynuoginės sraigės (Helix pomatia)

Jie lengvai išsisuka siaura šakute ar dantų krapštuku. Nupjauname valgomą dalį, dar perplauname ir troškiname ar kitaip ruošiame jau su druska ir įvairiausiais prieskoniais. Tęsinys jau anksčiau aprašytas čia.

Dar vienas patarimas: suskaičiuokite sraiges pačioje pradžioje, nes jei pabėgs, žinosite kiek jų ieškoti po lova, lovoje ar ant mylimiausio kaktuso.

Vynuoginių sraigių (Helix pomatia) lenktynės