Kada ir lapė soti ir višta sveika?
Anglakalbiai valgomąją geltonpintę (Laetiporus sulphureus) vadina ,,chicken of the woods".
 |
Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)
|
Kai nenori lenktis grybui, galima rinkti geltonpintes. Vaisiakūniai daugiausia auga medžių kamienų kelminėje dalyje, sužalotose vietose. Grybauti galima nuo pavasario iki rudens.
 |
| Vidutinio amžiaus valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) |
Kepta geltonpintė panašesnė į paukštieną, nei kokie baravykai ar pievagrybiai. Tik ne visas vaisiakūnis tinka žmogaus skrandžiui. Su grybiena besijungianti prie medžio kamieno esanti dalis yra kieta, jos paragavus gali dingti noras rinkti geltonpintes. Skanioji dalis lengvai atlūžta.
 |
| Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus). Dešinėje nevalgoma kietoji dalis |
Skirtingo amžiaus vaisiakūniai ruošiami ne vienodai. Senesni būna sausesni nei jauni. Taip pat minkštumas priklauso nuo oro kada rinkome - lietingomis dienomis vaisiakūniai greitai auga ir net žliugsi nuo sukaupto vandens.
 |
Jauna valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)
|
Neišpjaustytas
valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) vaisiakūnis. Jau ne itin skanus, bet gražus. Viršus:
 |
Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)
|
Apačia:
 |
| Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą