Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) atrodo lyg voveraitės ant medžių - ryškios, gražios, bet žudančios medį, kaip visi kempiniai.
Lietuvoje dažnai sutinkamas grybas, tik ne visų grybautojų vertinamas. Nemėgstantys lankytis miškuose, gali prisirinkti miestų parkuose.
 |
Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus)
|
Dailieji geltonosios kempinės vaisiakūniai matomi medžio paviršiuj, o grybiena išplitusi visame kamiene, sukelia puvinį, suardo medieną, medis tampa neatsparus vėjams.
 |
Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus)
|
Šiame parke prieš keletą metų valgomoji geltonpintė matėsi tik ant vieno medžio. Tai nereiškia, kad nebuvo daugiau pažeistų medžių, nes vaisiakūniai auga ne kasmet.
 |
| Jauni valgomosios geltonpintės vaisiakūniai (Laetiporus sulphureus) |
2023 m. vasarą geltonpintėmis apkibusių ąžuolų buvo daugybė. Gal ir nieko keisto, nes parkas specialiai sendinamas.
 |
| Valgomosios geltonpintės likučiai, apačioje auga naujas vaisiakūnis (Laetiporus sulphureus) |
Nupjaudami geltonpinčių vaisiakūnius grybautojai medžio jau neišgelbės, bet apsaugos kitus medžius nuo užkrato, nes nebebus sporų.
 |
| Apipjaustytos valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) ir invaziniai šliužai |
Vaisiakūniai dažniausiai auga kamienų apačioje, lengvai pasiekiami žmonėms ir šliužams. Rečiau pasitaiko 3 metrų aukštyje, ten subręsta ir išbarsto sporas.
 |
Valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) vidutinio amžiaus vaisiakūnis
|
Tas pats valgomosios geltonpintės (Laetiporus sulphureus) vaisiakūnis po 2 savaičių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą